Ne intelekte esmė. Mokslininkai atrado netikėtą smegenų paskirtį

VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik.Per pastaruosius du milijonus metų žmogaus smegenys padidėjo maždaug trigubai. Tas pats vaizdas ir pas dramblius ir delfinus. Tačiau, kaip neseniai sužinojo tarptautinė mokslininkų grupė, priežastys skiriasi. Kodėl gyvūnams reikalingos didelės smegenys ir ar jų dydis koreliuoja su intelektu — RIA Novosti medžiagoje.

Biologai, evoliucijos statistikai ir antropologai iš septynių šalių padarė išvadą, kad pas kiekvieną rūšį smegenų apimtis — tiksliau, jos santykis su kūno dydžiu — skirtinga. Ir tai ne visada paskatino pažinimo gebėjimų padidėjimą ar sumažėjimą.

Mokslininkai palygino 1 400 rūšių žinduolių, įskaitant išnykusius, smegenų masę. Norint tai padaryti buo ištirti 107 iškastiniai endokrinai — reljefų vidinėje kaukolės pusėje, atspindinčią didelių griovelių ir vingių paveikslus.

Paaiškėjo, kad žinduolių smegenų ir kūno parametrai pasikeitė po dviejų katastrofiškų įvykių Žemės istorijoje — masinio išnykimo ir klimato pokyčių prieš atitinkamai 66 ir 23-33 milijonus metų.

Kreidos periodo pabaigoje išnykus daugybei rūšių, pas graužikus, šikšnosparnius ir plėšrūnus padidėjo smegenys ir stuomuo. Priežastis ta, kad jie puolė užimti tuščias nišas, kurias paliko išnykę dinozaurai. Tuomet aštalimas vėlyvame paleogene sukėlė panašius procesus tam tikroms žinduolių rūšims - ruoniams, drambliams, lokiams, banginiams ir primatams.

Drambliai, delfinai ir žmonės turi didžiausią santykinį smegenų dydį. Bet jei dramblių smegenys augo greičiau nei kūnas, delfinai, priešingai, laikui bėgant tapo mažesni, o jų smegenys proporcingai keitėsi. Pas ankstyvuosius hominidus, iš kurių vėliau kilo žmonės, kūnas sumažėjo, o smegenys išaugo, palyginti su kitomis didžiosiomis beždžionėmis.

Tyrėjai pažymėjo, kad smegenų tūrio ir stuomens dydžio santykis ne visada koreliuoja su intelekto lygiu. Pavyzdžiui, Kalifornijos jūrų liūtas turi gana mažas smegenis ir turi puikių protinių sugebėjimų. Tai yra natūralios kūno dydžio atrankos pusiau vandens rūšių nišoje rezultatas.

Įmontuotas šildytuvas

Mažai rūšių gali sau leisti dideles smegenis. Neuronai sunaudoja didžiulius energijos kiekius, o jų augimas turėtų turėti evoliucinių pranašumų.

Kaip nustatė Pietų Afrikos, Japonijos ir Amerikos mokslininkai, banginių, delfinų ir jūrų kiaulių smegenys generuoja šilumą ir taip palaiko pastovią temperatūrą.

Už tai atsakingos ląstelių mitochondrijos. Juose mokslininkai atrado specialius baltymus — termogeninus, kurie užtikrina organinių elementų oksidacijos metu gautos energijos virsmą į šilumą. Smegenų žievės pilkojoje medžiagoje yra ypač daug ląstelių, turinčių tokių baltymų.

Be to, joje padidėjęs noradrenerginių sinapsių skaičius. Žinoma, kad šaltuose regionuose gyvenančių gyvūnų rudame riebaliniame audinyje šiluma išsiskiria noradrenalino poveikiu. Jame taip pat yra daug termogeninų.

Remdamiesi šiais duomenimis, mokslininkai teigia, kad tokios didelės smegenys išsivystė ne tam, kad išspręstų sudėtingas problemas, bet kad šildytų kūną. Tai tam tikra adaptacija gyvenimui šaltame vandenyje.

Be to, banginių šeimos smegenų dydis pradėjo smarkiai didėti maždaug prieš 34–30 milijonų metų. Kaip tik tuo metu Žemėje prasidėjo didelis atšalimas, nukrito pasaulio vandenynų vandens temperatūra. Antarktidą, o paskui Arktį padengė ledas. Senovės archeocetų banginių smegenų paviršiaus plotas išaugo nuo 50 kvadratinių centimetrų iki 1500 ir net 14 000 kvadratinių centimetrų šiuolaikinėms rūšims.

Gyvenimas privertė

Žmogus —vienintelė rūšis, kurios santykinė smegenų masė yra didesnė nei banginių ir delfinų. Mokslininkai teigia, kad smegenų padidėjimas — maždaug tris kartus per pastaruosius du milijonus metų — greičiausiai susijusi su intelekto lygiu. Tiesa, dėl ko šis organas tapo toks didelis ir protingas, ekspertai vis dar ginčijasi.

Pasak Didžiosios Britanijos tyrėjų, yra dvi priežastys: poreikis efektyviau gauti maisto ir noras aktyviau bendradarbiauti su kitais gentainiais.

Tokią išvadą ekspertai padarė po nedidelio virtualaus eksperimento. Jie sukūrė kompiuterinį "žmonijos lopšio" modelį ir apgyvendino jį su primatais. Kiekvienas asmuo turėjo unikalų savybių rinkinį, įskaitant kūno ir smegenų masę, tam tikrus sugebėjimus ir energijos poreikius.

Tada jie buvo suskirstyti į tris grupes ir kiekvienas gyveno pagal savo įstatymus. Pirmasis turėjo patvirtinti arba paneigti teoriją, kad žmogaus smegenų dydis augo dėl to, kad mūsų protėviams buvo sunkiau gauti maisto. Antroji beždžionių ir žmonių grupė įkūnijo smegenų socialinės kilmės hipotezę. Jos gynėjai mano, kad šis organas padidėjo dėl konkurencijos dėl patelių dėmesio ir poreikio kartu gauti maisto.

Likusi grupė gyveno mišrioje virtualioje realybėje — jiems vienodą vaidmenį atliko socialiniai ir aplinkos veiksniai. Kelias dienas mokslininkai stebėjo kompiuterine "evoliuciją" ir lygino juos tarpusavyje. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenų padidėjimo negalima paaiškinti vienu dalyku. Reikalingas bent kelių veiksnių derinys. Taigi mūsų protėvių išspaudimas į savaną ir poreikis gauti maisto nepažįstamomis sąlygomis lemia apie 60 procentų smegenų augimo. Poreikis bendrauti su artimaisiais — 30 proc. Dar dešimt yra susiję su senovės žmonių genčių konkurencija.

Visa tai, kaip pažymi tyrėjai, gerai paaiškina, kodėl kitos primatų rūšys niekada neįgijo intelekto. Jų raidoje daug didesnę reikšmę turėjo socialiniai ryšiai ir gyvenimas savo rūšies visuomenėje.