Lukašenka parodė oponentams Vakaruose, kad turi "ilgas rankas"

Baltarusija vėl atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre: Aleksandras Lukašenka vėl padarė tai, ko iš jo nebuvo galima tikėtis

Pernai jis neatsistatydino prasidėjus protestams po prezidento rinkimų, o vakar Minsko oro uoste buvo sulaikytas Baltarusijos pilietis Romanas Protasevičius, rašo Piotras Akopovas RIA Novosti straipsnyje.

Buvęs "Telegram" kanalo "Nexta" aršios kovos su Lukašenka žiniasklaidos priemonės vyriausiasis redaktorius, praėjusių metų protestų koordinatorius, paliko savo tėvynę dar 2019 metų lapkričio mėnesį (vėliau gavo pabėgėlio statusą Lenkijoje) ir tikrai neketino grįžti artimiausiu metu.

Protasevičiui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl riaušių organizavimo Minske ir "socialinio priešiškumo kurstymo" valdžios ir policijos atstovų atžvilgiu. Jis (kartu su "Nexta" įkūrėju Stepanu Putila) buvo įtrauktas į "asmenų, dalyvaujančių teroristinėje veikloje", sąrašą.

Kaip jis atsidūrė Minske? Dėl keisto sutapimo ar Baltarusijos specialiųjų tarnybų operacijos? Žinoma, teisingas antrasis variantas, nors akivaizdu, kad Minskas to niekada viešai nepripažins.

Protasevičius skrido iš Atėnų į Vilnių — per Baltarusijos teritoriją. Bet jau artėdamas prie Lietuvos sienos "Ryanair" lėktuvas apsisuko ir nusileido Minske. Esą buvo gautas signalas apie orlaivyje esantį sprogmenį, ir patys pilotai paprašė Minsko sostinės oro uosto skubaus nusileidimo. Pagal kitą versiją priežastis buvo ta, kad įvyko konfliktas tarp įgulos ir vieno iš lėktuve esančių keleivių: "Nexta" teigia, kad "muštynes ​​su įgula skrydžio metu išprovokavao KGB pareigūnai, kurie tvirtino, kad lėktuve yra sprogmuo."

Lukašenkos įsakymu MiG-29 buvo pakeltas į dangų palydėti lėktuvą, tačiau "Ryanair" orlaiviui nusileidus Minske paaiškėjo, kad lėktuve sprogmens nėra. Lėktuvas buvo patikrintas, o po kelių valandų išskrido į Vilnių. Su visais keleiviais, išskyrus Romaną Protasevičių, kuris buvo rastas tarp jų.

Prieš nusileidžiant Minske, jis pats pasakė savo kaimynams, kad Baltarusijoje jo laukia mirties bausmė, nors straipsniai, pagal kuriuos jis kaltinamas, numato daugiausia 15 metų kalėjimo.

Baltarusijos opozicijos reakcija į Protasevičiaus areštą ir operaciją su lėktuvu buvo nuspėjama: priverstinį nusileidimą Minsko oro uoste buvo reikalaujama pripažinti "teroro aktu", o skrydžiai virš Baltarusijos teritorijos buvo laikinai sustabdyti.

"Režimas kelia pavojų keleivių ir visos civilinės aviacijos saugumui dėl represijų prieš žmogų, kuris buvo didžiausių Baltarusijos nepriklausomų "Telegram" kanalų redaktorius", — rašė Svetlana Tikcanovskaja, reikalaudama, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) "pradėtų šio įvykio tyrimą ir imtųsi priemonių, kad Baltarusija būtų neįtraukta į ICAO".

Europa taip pat piktinasi: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad buvo "visiškai nepriimtina priversti lėktuvą leistis Minske. Visi keleiviai turėtų turėti galimybę nedelsdami saugiai tęsti kelionę į Vilnių", o Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad bus duotas "griežtas ir bendras europiečių atsakas".

EP nariai yra dar atviresni — buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas (t. y. "Europos prezidentas") ir didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas Donaldas Tuskas (lenkas, kuris šiuo atveju yra svarbus) pareiškė, kad "Lukašenka tapo grėsme ne tik savo šalies piliečiams, bet ir tarptautiniam saugumui. Jo valstybiniam teroristiniam veiksmui reikia skubaus ir ryžtingo Europos vyriausybių ir institucijų atsako".

Reakcijos ilgai laukti nereikės, nes rytoj Briuselyje jau numatytas Europos Sąjungos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas. Viena pagrindinių temų buvo Rusija, o dabar bus pridėta ir Baltarusija.

Be to, abi Sąjunginės valstybės dalys Vakaruose vis labiau suvokiamos kaip viena visuma, o kovotojai už savo "europietišką kelią" (ne tik Baltarusijoje ir Rusijoje, bet ir pačioje Europoje) taip norėjo, kad tai neatsitiktų. Prieš emigruodamas iš Baltarusijos Romanas Protasevičius dirbo "Laisvosios Europos" radijuje ir "Euroradijuje".

"Nexta" kanalas buvo tik trumpas, nors ir ryškiausias, etapas jo biografijoje. Jis prisijungė prie kanalo jau už Baltarusijos ribų, 2019 metais, ir paliko jį praėjusių metų rudenį. O prieš tai dirbdamas "Laisvojoje Europoje" jis keliavo į komandiruotes į Ukrainą, į Donbasą.

Rusija jam yra agresorius, Putinas yra nusikaltėlis, o Baltarusijai reikia vakarietiško vektoriaus (na, laipsniško lūžio su Rusija) — viskas taip, kaip turi būti. Nieko naujo — tą patį matome ir tarp Rusijos "kovotojų prieš režimą". Štai kaip "navalnistų" vadas Leonidas Volkovas reagavo į Protasevičiaus areštą: "Aleksandras Lukašenka yra tarptautinis teroristas. Apskritai, be abejo, teisingas, teisėtas, proporcingas ir tinkamas tarptautinės bendruomenės atsakas turėtų būti specialiųjų pajėgų būrio siuntimas, kad į Hagą būtų pristatyta "ūsuota glinda", jie apsiribos "ūmiu susirūpinimu". <...> Tai yra didžiulė problema, susijusi su Lukašenka, Putinu ir kitais bepročiais. Visas pasaulis kalba apie "raudonas linijas". Ir kuo daugiau jie kalba, tuo daugiau teroristų mato, kad, deja, nėra "raudonų linijų". Kai jie peržengia dar vieną liniją ir pamato "gilų susirūpinimą", jie gauna aiškų signalą: ribų nėra".

Na, taip, gerai, taip — siųsk specialiąsias pajėgas, areštuok ir nuteisk užsienyje. Tai yra, užsienio intervencija? Jis juokauja, tiesa? Ar Lukašenka yra paranojikas, kai jis kalba apie CŽV planus jį nužudyti? Juk amerikiečiai niekada nežudo užsienio lyderių — jie juk nerengia slaptų žmogžudysčių, neužgrobia kitų valstybių? O lėktuvus nutupdo tik "baisus diktatorius" Lukašenka?

Net nepatogu priminti apie pernai sužlugdytą Ukrainos specialiųjų tarnybų veiklą (aišku, kad jie ją rengė kartu su Amerikos kuratoriais). Tada, tik Baltarusijos prezidento rinkimų išvakarėse, jie norėjo sulaikyti grupę Rusijos "PMC kovotojų“ (jų verbavimas į darbą "siekiant apsaugoti objektus užsienyje" taip pat buvo SBU provokacijos dalis) Kijeve avarinio nusileidimo skrydžio Minskas–Stambulas metu.

Be to, 2016 metų lapkričio mėnesį įvyko priverstinis apsisukimas (ir grasinant jėgos panaudojimu) skrydis Kijevas–Minskas, siekiant išlaipinti iš jo žurnalistą ir aktyvistą Armeną Martirosianą. Daugelio šalių slaptosios tarnybos periodiškai apgręžia ar priverstinai nutupdo lėktuvus, kad sulaikytų juos dominančius asmenis — tai žino ne tik amerikiečiai, bet ir Izraelis, Turkija, Iranas... Ir kiek pranešimų apie "sprogmenį" orlaivyje — sąmoninga specialiųjų tarnybų provokacija, to niekada nesužinosime. Ar Lukašenka dirbo griežtai ir necivilizuotai?

Na, jo padėtis, švelniai tariant, neįprasta: jie tikrai nori jį pašalinti bet kokia kaina. Jam buvo labai svarbu parodyti iš užsienio dirbančiai opozicijai, kad jis nėra tik "ūsuotas kolūkietis", bet ir žino, kaip ir opozicijos globėjai, kaip ką nors pasiekti. Jei ne iš požemio, tai iš Baltarusijos dangaus — tikrai.

Lukašenka pasielgė, kaip elgiasi amerikiečiai? Ne visai: jie leidžia sau patupdyti reikalingą lėktuvą, kuris yra ne tik JAV padangėje, bet ir apskritai visur, kur tik galima pasiekti. O tai yra didelė pasaulio dalis — ryškiausias pavyzdys buvo 2013 metų liepos 2 dienos istorija, kai pagal Valstijų užsakymus buvo sulaikytas Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas. Jis skrido iš Maskvos, kurioje (Šeremetjevo oro uosto tranzito zonoje) tuo metu Edvardas Snoudenas jau buvo dešimt dienų.

Amerikiečiai panaikino bėgančio NSA darbuotojo dokumentus ir reikalavo jį išduoti. Rusija atsisakė tai padaryti, pats Snoudenas prašė prieglobsčio keliose šalyse, o Bolivija buvo viena iš tų, kurios sutiko.

Tikrai atsitiktinai sutapus, tuo metu Maskvoje buvo Bolivijos prezidentas, ir kai jis grįžo į savo namus, Vašingtone buvo nuspręsta, kad Moralesas atskraidins Snoudeną. Jie įsakė ("paprašė") savo NATO partnerių uždaryti dangų Bolivijos prezidento lėktuvui. Prancūzija ir Portugalija taip padarė, ir Moralesas turėjo nusileisti Vienoje. Ten jo lėktuvą apieškojo Austrijos policija — net neklauskite pagal kokią teisę, bet jame nebuvo Snoudeno. Taigi, Lukašenka vis dar yra labai toli nuo amerikiečių, tačiau jis nesiekia pasaulinės kontrolės ir pasaulio dominavimo.

Jam tektų ginti savo šalį, taip pat nuo tokių kovotojų už šviesesnę ateitį (nuoširdžių ar užverbuotų — visai nesvarbu) kaip Romanas Protasevičius. Ne, vaikinas nebus nušautas ir net nesupus kalėjime: jis gaus dešimt metų, o tada, jei atgailaus, bus paleistas anksčiau laiko, nei numatyta pagal amnestiją, o prieš tai jis paprasčiausiai nebus išsiųstas iš šalies — juk svarbiausia Baltarusijos prezidentui buvo parodyti, kad jis turi ilgas rankas. Ir net ne Protasevičiui, o tiems Vakaruose, kurie vadovauja "Baltarusijos krypčiai".

Tačiau artimiausiu metu Protasevičiaus byla, žinoma, taps pretekstu naujiems garsiems pareiškimams ir spaudimui — ne tik Minskui, bet ir Maskvai. Na, abiem Sąjunginės valstybės dalims, ginančioms bendrą suverenitetą, tai nėra svetima.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.