Sunkus nusileidimas. Kas ir kodėl pasuko lėktuvus

Airijos pigių skrydžių bendrovės "Ryanair" lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, avarinis nusileidimas Minske — garsus, tačiau toli gražu ne vienintelis incidentas su orlaiviu

Lėktuvai, turintys reikalingą keleivį, buvo priversti nusileisti Europoje ir Amerikoje, schema veikė ir Ukrainoje. RIA Novosti autoriai Ksenija Melnikova ir Antonas Lisycinas priminė didžiausią atgarsį sukėlusius atvejus.

Prašom į lėktuvą

Lėktuvas su "Telegram" kanalo "Belarus golovnogo mozga" redaktoriumi ir populiaraus kanalo "Nexta" kūrėju Romanu Protasevičiumi, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo skubiai nutupdytas dėl pranešimų apie sprogmenį. "Ryanair" versija, su pilotais susisiekė Baltarusijos dispečeriai ir davė nurodymus nusileisti Minske. Į dangų palydėti pakilo naikintuvas MiG-29. Sprogmenų nebuvo rasta, ir vakare lėktuvas, jau be Protasevičiaus, atvyko į Lietuvos sostinę.

26 metų baltarusis nuo 2019 metų pabaigos gyveno Lenkijoje, po to persikėlė į Vilnių. Jis atostogavo Atėnuose. Jo sukurtuose kanaluose, kuriuos Baltarusijos valdžia pripažino ekstremistiniais, griežtai kritikuojamas Aleksandras Lukašenka. Kanalas "Nexta" laikomas pagrindiniu antivyriausybinių akcijų koordinatoriumi. Protasevičius gali būti teisiamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius, kiekvienas numato nuo dvejų iki penkiolikos metų kalėjimo.

Minsko veiksmai buvo smarkiai sukritikuoti Europos Sąjungoje ir NATO. Kai kurie Vakarų politikai reikalauja atlikti tarptautinį tyrimą ir uždrausti Baltarusijos nacionalinio vežėjo "Belavia" skrydžius.

Ukrainos aviacija perima

Su "Belavia" susijęs kitas ne mažiau atgarsio sulaukęs atvejis. 2016 metų spalio 21 dieną, penktadienį, šios aviakompanijos lėktuvas vykdė reguliarų skrydį Kijevas–Minskas. Iki sienos liko maždaug penkiasdešimt kilometrų, kai Ukrainos dispečeris įsakė pilotams grįžti į Žulianus, iš kur jie pakilo. "Už neįvykdymą bus pakelta kovinė aviacija orlaiviui perimti", — buvo pagrasinta lėktuvo kapitonui.

Laineris su 136 keleiviais sugrįžo. Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai sulaikė ir apieškojo Armėnijos pilietį Armeną Martirosianą.

"Mane išvedė iš lėktuvo, patikrino visus mano daiktus. Nieko nerado, surašė aktą, paleido. Kitu reisu aš išskridau", — pasakojo jis.

Ukrainos saugumo tarnyba neigė grėsmę perimti lainerį.

"Ar galima rimtai žiūrėti į informaciją, kad naikintuvai bus pakelti į dangų prieš civilinį lainerį?" — socialiniame tinkle stebėjosi specialiosios tarnybos spaudos sekretorė Jelena Gitlianskaja.

Tada ji vis dėlto patikslino, kad yra saugumo sumetimai, dėl kurių reikia ypatingų priemonių: "Jei būtų informacijos, pavyzdžiui, apie sprogmenį — vėlgi, abstrahuojant nuo šio atvejo, ir jei, neduok Dieve, kažkas atsitiktų, jūs po to sakytumėte: "O kodėl niekas nesureagavo?"

Ukrainos saugumo tarnyba paaiškino, jog Martirosianas neva rengė protesto akcijas, kad destabilizuotų padėtį šalyje. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka atsiprašė kolegos iš Baltarusijos Aleksandro Lukašenkos.

Nutupdė lėktuvą, tačiau Snoudeno ten nebuvo

2013 metų liepą Bolivijos prezidento lėktuvas buvo priverstas nusileisti Vienoje. Kai laineris pakilo iš Maskvos, kur Evo Moralesas buvo šalių dujų eksportuotojų forume, paaiškėjo, kad Prancūzijos, Portugalijos, Italijos ir Ispanijos valdžios atsisakė suteikti jam oro erdvę. CŽV gavo informacijos, kad laive gali būti jų buvęs darbuotojas Edvardas Snoudenas, demaskuojančių medžiagų apie Amerikos žvalgybos tarnybas autorius.

Birželio 23 dieną kaip tranzito keleivis iš Honkongo atvykęs į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, Snoudenas paprašė kelių šalių suteikti politinį prieglobstį. Moralesas pareiškė, kad "Bolivija yra pasirengusi padėti žmonėms, kurie atskleidžia šnipinėjimą". Matyt, tai ir tapo įtarimų pagrindu.

Vienoje Austrijos valdžia patikrino keleivių dokumentus ir patikino, kad Snoudeno nėra lėktuve. Tai patvirtino ir prezidentas Haincas Fišeris, atvykęs į susitikimą su savo kolega iš Bolivijos. Galiausiai Prancūzija, Portugalija, Italija ir Ispanija sutiko suteikti oro koridorių Moraleso laineriui.

Šis įvykis sukėlė pasipiktinimo audrą Lotynų Amerikoje. Bolivija pažymėjo, kad Europa "elgiasi kaip vienos valstybės kolonija", dėl visko apkaltinusi Vašingtoną. Kuba ir Ekvadoras šį įvykį įvertino kaip išpuolį prieš regiono šalis.

Sustabdė virš Amerikos

2004 metais buvusio finansų viceministro Andrejaus Vavilovo privatus lėktuvas vyko iš Maskvos į Šiaurės Amerikos slidinėjimo kurortą Aspeną. "Gulfstream-V" kirto Atlantą, kuro papildė Barbadose ir patraukė į šiaurės vakarus. Tačiau virš Floridos dispečeris įsakė pilotui nedelsiant nusileisti — tai asmeninis federalinio Šiaurės Kalifornijos apygardos prokuroro reikalavimas. Netoliese pasirodė du naikintuvai ir palydėjo verslo lėktuvą į Palm Byčo oro uostą.

Buvęs valdininkas ir jo žmona buvo apklausiami daugiau nei keturias valandas. Vavilovas davė parodymus buvusio Ukrainos ministro pirmininko Pavelo Lazarenkos byloje, kuris buvo apkaltintas 700 milijonų dolerių vagyste ir bandymu juos nuplauti JAV. Tikėtina, kad Lazarenka pavogė tokias sumas iš Rusijos "Gazprom". 2006 metų rugpjūtį ukrainietis buvo nuteistas devyneriems metams.

Po apklausos Vavilovai buvo paleisti. Po trijų savaičių pora grįžo į Rusiją.

Sužlugusi speciali operacija

2020 metais Ukrainos žiniasklaida patikino, kad Ukrainos karinė žvalgyba norėjo įgyvendinti panašų scenarijų (avarinis lėktuvo nusileidimas) istorijoje su rusų — privačios apsaugos kompanijos darbuotojų — sulaikymu prieš rinkimus Baltarusijoje. Jie turėjo skristi iš Minsko į Stambulą, ir Ukrainos oro erdvėje pagal vieną versiją būtų gauta žinutė apie sprogmenį, pagal kitą — kad lėktuve kažkas pasijuto negerai.

"Tam pačiam reisui buvo nupirktas bilietas dar vienam Ukrainos saugumo tarnybos agentui, kuriam skrydžio virš Ukrainos teritorijos metu turėjo įvykti epilepsijos priepuolis ar kažkas dar blogiau, dėl ko prireiktų nedelsiant nusileisti Kijeve, kad būtų suteikta skubi medicinos pagalba sergančiajam", — atskleidė Ukrainos nacionalinio antikorupcijos biuro agentas Jevgenijus Ševčenka nesėkmingos specialios operacijos detales.

Ukrainos žurnalistų teigimu, užgrobimas neįvyko, nes Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas įtikino Vladimirą Zelenskį atidėti datą. Beje, Petro Porošenka prisipažino, kad dar 2018 metais jis sankcionavo rusų pagrobimą.

Nepaisant to, Ukrainos saugumo tarnyba informaciją apie specialią operaciją pavadino suklastota. Tada Kijevas pareikalavo išduoti Baltarusijoje sulaikytus Rusijos piliečius, tačiau Minskas atsisakė.

Buvo ir mažiau rezonansinių atvejų. 2012 metų spalį Turkijos karinės oro pajėgos privertė Sirijos lėktuvą, vykusį iš Maskvos į Damaską, nusileisti Ankaros oro uoste. Laive buvo 35 žmonės, iš jų 17 rusų. Kai tik lėktuvas kirto Turkijos oro erdvę, jis buvo nusiųstas į Esenboa tarptautinį oro uostą. Priežastimi tapo įtarimas, kad krovinių skyriuje yra ginklas. Nieko nerado. Tada Sirijos civilinei aviacijai buvo patarta nenaudoti Turkijos oro erdvės.

2017 metų liepą Minske buvo priverstas nusileisti Dmitrijaus Rogozino, kuris tada buvo ministro pirmininko pavaduotojas ir specialusis Rusijos prezidento atstovas Padniestrėje, lėktuvas. Jis ketino dalyvauti renginyje, minint taikos palaikymo operacijos Padniestrėje 25-ąsias metines. Tačiau Rumunijos valdžia nusprendė nepraleisti delegacijos. Lėktuvas visgi nuskrido į Moldovą, bet be Rogozino. Keleiviai į paskirties vietą atvyko gerokai pavėlavę.