Lietuva išsigando Baltarusijos trąšų eksporto draudimo

Anksčiau ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis pareiškė, kad ES gali perimti šių prekių eksporto kontrolę

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuva suabejojo ​​siūlomo Baltarusijos kalio trąšų eksporto į Europą per Klaipėdos uostą draudimo efektyvumu. Apie tai praneša TASS.

Anksčiau Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo politikai Žozepas Borelis pareiškė, kad ES gali perimti Baltarusijos kalio trąšų, kurias Minskas tiekia į Europos Sąjungą, eksporto kontrolę.

"Šiuo atveju nuostolių daugiau patirtų, kas tik nori, bet ne Baltarusijos režimas. Todėl klausimas, ar šitos priemonės pasiekia tikslinį rezultatą", – pažymėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot Lietuvos lyderio, tokiomis ribojamosiomis priemonėmis esą galėtų pasinaudoti Rusija.

"Turbūt labiausiai dėl šios priemonės panaudojimo džiaugsis Rusija, kuri dabar kaip tik stengiasi nukreipti visą krovinį į alternatyvius uostus", — sakė šalies vadovas.

Nausėda mano, kad diskusijos turi būti subtilios ir gerai apgalvotos.

"Mes neturime padaryti taip, kad tie, kurie turėtų bijoti mūsų sankcijų, trins rankomis", — teigė Nausėda.

Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą. Dar praėjusių metų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos šalių uostų.

Vasario 19 dieną Rusija ir Baltarusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos jūrų uostus. Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos jūrų uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs "Ryanair" lėktuvas dėl pranešimų apie sprogmenį atliko avarinį nusileidimą. Vėliau informacija apie sprogmenį nebuvo patvirtinta.

Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis nusikalstamus straipsnius. Jis siejamas su dviem "Telegram" kanalais, kurie respublikoje pripažinti ekstremistiniais.

Tai ne pirmas kartas, kai lėktuvas priverstas nusileisti. 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudeno lėktuve nebuvo. Bolivijos atsiprašyta už šį įvykį.