"Kenčia plaučiai". Mokslininkai papasakojo apie trombozės riziką sergant COVID-19

Trombozė yra problema, susijusi su daugeliu ligų, pažeidžiančių hemostazę (kraujo krešėjimą)

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Trombozė pasireiškia trečdaliui pacientų, sergančių sunkia COVID-19 forma. Dabar ji gydoma nesunkiai, tačiau standartinės rekomendacijos tinka ne visiems. Tam reikia individualizuotos terapijos, sako mokslininkai. Rašo RIA Novosti autorė Tatjana Pičugina.

Ypatinga koronaviruso savybė

Paprastai žmonės nekreipia dėmesio į mažus įbrėžimus ir įpjovas. Visi žino, kad ant žaizdos greitai atsiras tamsi pluta — kraujo krešulys arba trombas, kuris užkirs kelią kraujavimui ir infekcijai iš išorės. Taigi, kūnas savarankiškai susidoroja su kraujagyslių pažeidimais.

"Mes įpratę kraujo krešulius laikyti kažkuo patologiniu. Bet iš tikrųjų jų susidarymas — trombozė — yra normalus procesas, apsaugantis nuo kraujo netekimo. Bet kai tai neįvyksta, pasekmės yra sunkios. Pusė insultų kraujuoja į smegenis", — aiškina Fazku Ataulachanovas (Fazly Ataullakhanov), Maskvos valstybinio universiteto profesorius, Rusijos mokslų akademijos Fizikinės ir cheminės farmakologijos teorinių problemų centro mokslinis direktorius.

Trombozė tampa daugelio ligų, pažeidžiančių hemostazę (kraujo krešėjimą), problema. Įskaitant virusines. Sergant gripu, panašios komplikacijos pasitaiko nuo vieno iki dviejų procentų pacientų, paguldytų į ligoninę. Per 2009 metų epidemiją Niujorke jų dalis siekė beveik šešis procentus. Maždaug tokie patys duomenys buvo tikėtini ir koronaviruso infekcijos atveju. Tačiau skalė pasirodė daug didesnė: maždaug trečdaliui sunkių pacientų pasireiškia trombozė.

"Virusas užkrečia endotelio ląsteles [iš vidaus kraujagysles dengiantį sluoksnį — Sputnik], pažeidžia jas, o organizmas reaguoja tromboze. Ypač pažeidžiami plaučiai. Bet ne tik: kraujo krešuliai yra visur. Jauni žmonės COVID-19 perserga be komplikacijų. Pagyvenusiems žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių ligų, reakcija į pažeidimus yra hipertrofuota. Plaučių audiniai yra užblokuojami, kraujotaka sutrinka, tai sukelia sunkius sutrikimus ir net mirtį", — sako mokslininkas.

"COVID-19 sukeliama trombozė yra rimta situacija. Praėjusį pavasarį, kai susidūrėme su infekcija, pacientams buvo daugybė tromboembolijų. Standartinės antikoaguliantų dozės, vartojamos profilaktikai, neveikė, turėjome greitai išrašyti dideles vaistų dozes", — sako medicinos mokslų daktaras Sergejus Carenka.

Hemostazė kontroliuojama

Standartiniai metodai apima tromboelastografiją, tromboelastometriją ir aktyvinto dalinio tromboplastino laiko ir protrombino laiko tyrimus. Rusijos mokslininkai pasiūlė dar vieną: trombodinamikos registravimą.

"Kraujagyslių sienelės pažeidimo vietoje kraujas liečiasi su specialiais krešėjimą sukeliančiais veiksniais. Mes juos pagaminome genetiškai, padėjome ant kiuvetės paviršiaus ir imitavome kraujagyslės sienelės pažeidimo plotą. Mes įpylėme ten paciento kraujo plazmą ir stebėjome, kaip iš ten auga trombas, visų pirma, greitį. Jei procesas yra greitesnis nei įprasta, trombozės rizika yra didelė. Jei jis yra lėtesnis, kraujuojama", — aiškina profesorius Ataulachanovas. Prietaisą "Trombodinamikos registratorius" prieš dešimt metų sukūrė jo vadovaujami mokslininkai ir inžinieriai vykdydami Rusnano ir Skolkovo projektus. Dabar jis naudojamas daugelyje Rusijos ir užsienio klinikų.

Kai pandemija pasiekė Rusiją, jis pasiūlė palyginti visus esamus krešėjimo sistemos būklės vertinimo metodus ir, pasirinkus geriausią, juos naudoti pacientams, sergantiems COVID-19.

"Daugiau nei 70 procentų sunkių pacientų, priimtų į intensyvią terapiją, turi trombozės riziką. Jiems iš karto skiriamas heparinas ir dažniausiai dozė parenkama teisingai, tačiau maždaug 30 procentų ji neveikia. Iš jų dvidešimt toliau hiperkoaguliuoja, o tai reiškia, kad dozė turi būti padidinta. O likusiai daliai, priešingai, turėtų būti sumažinta, kad būtų išvengta kraujavimo", — sako mokslininkas.

Pirmasis bandymų etapas vyko septyniose Maskvos ligoninėse, įskaitant "Kommunarką". Geriausias būdas susidoroti su dozės parinkimo užduotimi buvo trombodinamikos metodas. Reikėjo atlikti antrąjį bandymų etapą, tačiau nepakako pinigų. "Kommunarkoje" ir 52-ojoje miesto klinikinėje ligoninėje surengtas atsitiktinių imčių tyrimas. Intensyviosios terapijos pacientai buvo atsitiktinai parinkti ir sąlygiškai suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji buvo gydoma pagal standartinius protokolus, antroji — taip pat, bet kontroliuojant hemostazę trombodinamikos būdu.

"Mes nustatėme apie 350 atvejų ir išanalizavome trombozės dažnį. Kai terapija buvo pritaikyta pagal mūsų metodą, jų skaičius sumažėjo perpus. Kraujavimo statistika vis dar nepakankama. Jau dabar galime daryti išvadą: sunkiems pacientams heparino terapija turėtų būti taikoma pagal hemostazės kontrolę, o ne aklai", — pažymi jis.

Kova už sunkia forma sergančius pacientus

"Ataulachanovo grupės metodika yra naudinga, bet ne vienintelė. Kartu su kitomis, tai yra diagnostinis kompleksas, padedantis pasirinkti optimalų antikoaguliantų terapijos režimą", — komentuoja Sergejus Carenka.

52-oji miesto klinikinė ligoninė nagrinėja labai sunkius pacientus, sergančius COVID-19, kurie gydomi ekstrakorporiniu membranos prisotinimu deguonimi. Jis naudojamas, kai dirbtinė plaučių ventiliacija nepadeda. Pacientui įvedami tiršti kateteriai ir visas kraujo tūris pumpuojamas per atskirą prietaisą, kuriame prisotinamas deguonis.

"Kadangi prietaisas pagamintas iš plastiko, kraujo kontaktas su jo paviršiais sukelia dar didesnes krešėjimo problemas. Šioje situacijoje reikia labai atidžiai stebėti. Tada padidėja diagnostinio komplekso, vertinančio hemostazės būklę, reikšmė", — pažymi gydytojas.

Trombozės rizikos grupė yra hospitalizuoti pacientai, sergantys COVID-19 ir gretutine apatinių galūnių bei dubens lėtine venų tromboze, prieširdžių virpėjimu ir onkologija. Sergejus Carenka pabrėžia: pacientai, sergantys šiomis ligomis, jau vartoja antikoaguliantus. Kai prisideda koronaviruso infekcija, dozė koreguojama.

"Ambulatoriniams pacientams 90 procentų atvejų nereikia skirti antikoaguliantų. Jie vaikšto po butą, susitraukia raumenys, iš venų išspaudžiamas kraujas ten, kur reikia", — tęsia gydytojas.

"Ambulatoriškai gydomui pacientui reikia dviejų tyrimų. Pirmasis yra klinikinis kraujo tyrimas, siekiant ištaisyti, jei reikia, gydymo taktiką. Daugeliu atvejų rodikliai bus geri, limfocitų skaičius sumažėja, nes liga yra virusinė. Antrasis testas skirtas C reaktyviems baltymams, tai yra integracinis laipsnio žymeklis. Likę testai yra nenaudingi be gretutinių ligų", — sako jis.

Visų pirma nėra prasmės atlikti dabar populiaraus D-dimero, feritino, testų. Tai yra uždegiminiai baltymai, tačiau, skirtingai nei C reaktyvūs baltymai, jie yra inertiškesni, todėl ambulatorinėje stadijoje suteikia mažiau informacijos. Be to, jie ne visada rodo trombozę ar geležies trūkumą, todėl nepaprastai pavojinga sutelkti dėmesį į juos atskirai.