Lietuvos valdžia rugsėjo mėnesį planuoja grąžinti vaikus į mokyklas

Saugų vaikų grįžimą į mokyklas galėtų užtikrinti srautų valdymas, patalpų vėdinimas, vaikų vakcinavimas ir kiti algoritmai

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Rugsėjo 1-ąją visi Lietuvos moksleiviai turi grįžti į mokyklas, pareiškė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.

Šiandien Prezidentūroje vyko susitikimas dėl vaikų teisių apsaugos ir lygaus starto galimybių. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti vaikų gerovę koronaviruso pandemijos akivaizdoje, kaip spręsti iššūkius vaikų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos srityse bei kaip tinkamai pasirengti grįžti į visuotinį kontaktinį ugdymą.

"Jau antrus metus gyvename neįprastomis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir vaikų gerovei yra iškilę daug ir rimtų rizikų. Jau dabar stebimos neigiamos pasekmės mokymosi pasiekimams, socialiniam gyvenimui, vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Mes turime užtikrinti, kad moksleivių ugdymo spragos būtų kompensuotos, o sumažėjęs dalyvavimas neformaliajame ugdyme – efektyviai išnaudotas vasaros mėnesiais. Šią Rugsėjo 1-ąją visi vaikai, be jokių išimčių, turi grįžti į mokyklas", – susitikime pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip po susitikimo žurnalistams teigė prezidento vyr. patarėjas Simonas Krėpšta, mokiniai į mokyklas galėtų grįžti įvedus reikiamus srautų valdymo, patalpų vėdinimo ir panašius algoritmus. Pasak jo, keliamas tikslas, kad visi vaikai nuo rugsėjo mokytųsi kontaktiniu būdu, nepriklausomai nuo pandeminės situacijos.

"Tam reikia pasiruošti, kalba eina apie algoritmus mokyklose – tiek srautų valdymo, tiek patalpų vėdinimo, tiek kitus algoritmus, kurie pasiteisino kitose valstybėse ir kurie tikrai galėtų mažinti riziką dirbti kontaktiniu būdu", – sakė jis.

Prezidento patarėjas taip pat kalbėjo, kad labai svarbu bendrauti su mokyklų bendruomenėmis, tėvais ir rodyti, kaip vyksta testavimas savanorišku pagrindu. Be to, kaip teigė Krėpšta, nauja priemone gali tapti moksleivių vakcinavimas, nes Europos vaistų agentūra patvirtino vakciną, kuria gali būti skiepijami vaikai nuo 12 metų.

"Tai, vėlgi, reikia edukuoti vaikus, tėvus. Vakcinavimas nėra privalomas, bet tai papildoma savanoriška priemonė, kuri galėtų mažinti riziką. Turint visą šitą kompleksą, turint tris mėnesius iki rugsėjo 1-osios, tikrai galima pasiruošti saugiai grįžti į mokyklas pilna apimtimi", – pažymėjo Krėpšta.

Susitikime su šalies vadovu dalyvavusia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad vienbalsiai sutarta, jog nuo rugsėjo 1-osios mokiniai privalo sugrįžti į klases ir tam būtina pasirengti. Anot ministrės, pasiruošimas tam jau vyksta.

"Šiandien turime jau labai konkretų planą ir ugdymo praradimų kompensavimui, ir socialinei-psichologinei vaikų savijautai gerinti. Mums rūpi vaikų emocinė sveikata, siūlysime nuo rugsėjo 1-osios geros savijautos programą, kuomet vaikai, mokyklos galės gauti papildomas psichologų konsultacijas, įgyvendinti įvairias fizines, menines veiklas. Tą vykdysime per Kultūros paso platformą", – sakė Šiugždinienė.

Paklausta, kodėl šiemet ne visiems moksleiviams pavyko grįžti į mokyklas, Šiugždinienė teigė, kad buvo daroma viskas, jog kuo daugiau vaikų grįžtų į kontaktinį ugdymą. Visgi, pasak jos, ne viską padarė pačios savivaldybės.

"Sprendimas buvo priimtas dėl labai skirtingos pandeminės situacijos ir po ilgų pokalbių su savivaldybėmis, su Savivaldybių asociacija, kad savivaldybės turėtų pačios priimti galutinius sprendimus, kaip grąžina ir kokiu tempu grąžina vaikus į klases. Čia, tikrai, mūsų laukė didelis nusivylimas, kuomet paaiškėjo, kad beveik pusė savivaldybių nedėjo praktiškai jokių pastangų, kad sugrąžintų 5-11 klases į mokyklas ir net nebuvo klausiama tėvų dėl galimybės testuotis", – piktinosi ministrė.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, taip pat dalyvavęs susitikime, pažymėjo, kad vaikų nuo 12 metų vakcinavimas Lietuvoje turėtų prasidėti jau birželį. Pasak ministro, dabar peržiūrima vakcinų logistika, tariamasi su vakcinavimo centrais.

"Beliks tik parinkti dieną, nuo kurios paskelbsime apie šitą galimybę. Tikslas su bet kuria visuomenės grupe yra, kad būtų kuo daugiau žmonių, kurie vakcinavosi. Mums reikės visiems kartu bendros komunikacijos, vienas kito paskatinimo. Pajuokausiu, kad kaip studentams, visada pritrūksta paskutinės nakties, taip ir mūsų abiturientams pritrūko, nors jie turėjo du mėnesius vakcinavimuisi, galėjo po du kartus susivakcinuoti", – sakė ministras.

Ministro teigimu, prieš rugsėjo 1-ąją bus dedamos pastangos, kad, esant galimybei skiepyti moksleivius nuo 12 metų, kuo didesnis vaikų skaičius būtų paskiepytas. Tam, pasak Dulkio, reikės šeimų pagalbos.

Šiuo metu karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio pabaigos. Dėl karantino sąlygų per dvejus mokslo metus Lietuvoje vaikai daugiau kaip 8 mėnesius (tai yra beveik vienerius mokslo metus) mokėsi nuotoliniu būdu. Šis laikotarpis yra vienas ilgiausių Europoje.

Gegužės 31 dieną Lietuvoje prasidėjo masinė visų vyresnių nei 16 metų asmenų vakcinacija. Šiuo metu šalyje nustatyta daugiau nei 274 tūkstančiai koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4,2 tūkstančio žmonių.