O apie Sputnik pamiršo: Lietuva pasiskundė dėl TSRS nostalgijos žiniasklaidoje

"Debunk.eu" ekspertai mano, kad Rusijos žiniasklaida klaidina lietuvius, teigiamai vaizduodama socialinę ir ekonominę situaciją bei gyvenimo sąlygas Tarybų Sąjungoje

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuva apkaltino daugelį Rusijos žiniasklaidos priemonių sovietinės nostalgijos naudojimo "dezinformacijai" skleisti. Apie tai praneša "Debunk.eu" projektas.

Medžiagos autoriai teigia, kad žiniasklaida naudoja emocinę TSRS gyvenimo prisiminimų asociaciją, kuri paprastai būna patrauklesnė žvelgiant retrospektyviai.

"Klaidinanti informacija, kuria siekiama pozityviai pavaizduoti socialinę ir ekonominę situaciją bei gyvenimo sąlygas TSRS, paprastai skirta vidutinio ir vyresnio amžiaus piliečiams, gyvenantiems Tarybų Sąjungoje", — sakoma pranešime.

Medžiagos rengėjai mano, kad žiniasklaida taip pat stengiasi sukelti neigiamas emocijas tarp tų posovietinėse šalyse gyvenančių piliečių, kurie sunkiu pereinamuoju laikotarpiu po TSRS žlugimo patyrė ekonominių ir politinių krizių pasekmes.

Nuo 2021 metų kovo 1 dienos iki balandžio 30 dienos "Debunk.eu" rado 103 straipsnius, kurie buvo laikomi "dezinformacija, susijusia su nostalgija Tarybų Sąjungai". Dažniausiai tokios "dezinformacijos" "taikiniai", kaip tikina straipsnio autoriai, buvo Lietuva ir Latvija, tapusios ES narėmis, taip pat Gruzija ir Ukraina, kurios siekia įstoti į Europos Sąjungą.

"Ignalinos AE tapo viena iš pro-Kremliškos dezinformacijos taikinių, ši tema dažnai eskaluojama kalbant apie Lietuvos poziciją dėl Astravo AE, esančios apie 50 kilometrų nuo sostinės Vilniaus, saugumu", — sakoma leidinyje.

"Debunk.eu" ekspertai pavadino "klaidinančia informacija" teiginius, kad Lietuva pavydi atominės elektrinės Baltarusijoje.

"Klaidinanti ir melaginga informacija šiuo atveju naudojama siekiant sumenkinti susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo. Straipsniuose teigiama, kad nuogąstavimai keliami iš pavydo Baltarusijai, sugebėjusiai pasistatyti savo atominę elektrinę, o štai Lietuva pakluso Europos Sąjungos nurodymams ir prarado Sovietų Sąjungos "padovanotą" nemokamą elektros energiją", — teigiama pranešime.

Tuo pačiu tarp žiniasklaidos priemonių, kurias Lietuvos portalas "pagavo" skleidžiant "dezinformaciją", Sputnik Lietuva nebuvo įvardijama.

Anksčiau Vilniaus politinės analizės instituto ekspertai atliko apklausą įvairiose Lietuvos vietose ir nustatė, kad daugelis respondentų vis labiau jaučia nostalgiją TSRS ir palaiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką, tuo tarpu nepasitikėjimas ES didėja.

"Debunk.eu" iniciatyvą finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri jau ne kartą pastebėta platinanti netikras naujienas.

Anksčiau Europos Vadovų Taryba savo Twitter'yje paskelbė vaizdo įrašą apie šį projektą. Vaizdo įraše pasakojama apie Lietuvos žurnalisto, kovojančio su "dezinformacija ir netikromis naujienomis", darbą. Tada vartotojams buvo rodoma filmuota medžiaga su laikraščių ir žurnalų pavadinimais. Tarp jų buvo ne socialiniai-politiniai leidiniai, o leidiniai su receptais ir sporto laikraščiai.

2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia pasipriešinti Rusijos žiniasklaidai, o Sputnik ir RT yra pagrindinės "grėsmės" dokumente. Nemažai Vakarų politikų, įskaitant Amerikos senatorius ir Kongreso narius, taip pat Prancūzijos prezidentas, apkaltino Sputnik ir RT kišimąsi į rinkimus JAV ir Prancūzijoje, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Rusijos valdžios atstovai teigė, kad tokie pareiškimai yra nepagrįsti.

Opozicija Rusijos žiniasklaidai ypač aktyvi Baltijos šalyse. Visų pirma Lietuva reguliariai ragina uždaryti Rusijos televizijos kanalus, nes jie pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo".

Ginčas dėl "sovietų okupacijos" Lietuvoje

Baltijos šalys reguliariai pareikalauja Rusijos atlyginti "sovietų okupacijos" žalą. 2019 metų kovą Latvijos, Lietuvos ir Estijos teisingumo ministrai tarptautinės konferencijos metu paskelbė ketinantys toliau siekti tinkamos kompensacijos iš Rusijos Federacijos. Žlugus TSRS, Lietuvos valdžia taip pat reguliariai persekioja tuos, kas nesutinka su oficialia Vilniaus pozicija dėl neva TSRS vadovybės surengtos "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos".

Taip pat Lietuvos valdžia vykdo rusofobišką politiką, viešai smerkdama tuos, kas pozityviai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir apie šiuolaikinę Rusiją. Maskva ne kartą ragino Vakarų partnerius siekti istorinio objektyvumo ir pabrėžė, kad istorijos perrašymas yra nepriimtinas. Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją, o pareiškimai apie "okupaciją" yra tiesiog nepriimtini ir nepagrįsti.

Ji taip pat pareiškė, kad Baltijos šalys neturėtų pamiršti apie Tarybų Sąjungos indėlį plėtojant Baltijos šalių infrastruktūrą, ekonominę ir socialinę sferas. Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas Nikolajus Meževičius taip pat pabrėžė, kad savanoriškai pasitraukusios iš TSRS, Baltijos šalys "neturi jokio teisinio pagrindo" reikalauti piniginės kompensacijos.