Pasaka apie BelAE ir merkantilizmą. Latvija ir Estija myli Lietuvą ir... pinigus

Lietuva dar kartą pasipiktino Latvijos ir Estijos elgesiu dėl solidarumo Baltarusijos atominės elektrinės klausimu. "Litgrid" vadovas Rokas Masiulis teigė, kad šiuo skaudžiu klausimu latviai ir estai priėmė "patogaus aklumo principą"

Jau ketvirtasis ir penktasis sankcijų paketas prieš "Lukašenkos režimą" prastumiamas Europos Parlamente ir Europos Komisijoje, o Latvija ir Estija ir toliau remia "paskutinį Europos diktatorių". Jie perka neva rusišką elektrą, kuri faktiškai gaminama Baltarusijos atominėje elektrinėje. Be to, begėdiškai, su savo prekybiniu interesu, žvelgdami žemyn, jie tiekia šią nuodingą elektrą tranzitu į Lietuvos tinklus!

Maždaug taip reiškia savo pasipiktinimą Lietuvos energetikai ir politikai.

"Jie pakankamai šaltai vertina mūsų problemą, kad baltarusiška elektra, pasislėpusi po latvių rusiška prekyba, tais pačiais laidais patenka į Lietuvą, patenka kartais ir toliau, į tą pačią Latviją", — "Nasdaq Vilnius" surengtame įmonių vadovų susitikime su investuotojais pirmadienį sakė Rokas Masiulis.

Lietuva skiria tiek daug pastangų ir energijos, kad paaiškintų visam civilizuotam pasauliui, jog atominė elektrinė Astrave yra energijos monstras ir lazda "neteisėto Baltarusijos prezidento" Lukašenkos rankose. Apie tai kasdien transliuoja Lietuvos valstybės vadovai ir pati "prezidentė" Tichanovskaja. O Ryga ir Talinas galvoja tik apie savo kišenę ir teisinasi: sako, jūs, Lietuva, nesuprantate, viskas kitaip.

"Galima pavadinti, kad toks patogaus aklumo principas priimtas — kad mes [Latvija] turime raštą iš Rusijos, kuriame parašyta, kad tai yra rusiška elektra ir mums to pilnai užtenka." – sakė "Litgrid" vadovas. "Aišku, kad jie tą elektrą ne už dyką atiduoda, ir tos elektros kryptis yra į Lietuvą. Tikiuosi, kad ypač po lėktuvo incidento tų šalių politikai įsijungs į tą kovą", — "Litgrid" vadovas piktinosi latvių energetikų paaiškinimu.

Primename, kad šiandien Ryga ir Talinas, atrodo, žodžiais palaiko Baltarusijos atominės elektrinės boikotą, o patys gauna jos produktus prisidengdami elektra iš Rusijos — pagal jų vienašališkai patvirtintą "prekybos su trečiosiomis šalimis metodą". Lietuva kategoriškai nenori pasirašyti šio dokumento ir ragina Europos Komisiją tarpininkauti ginče su artimiausiais merkantiliais kaimynais.

Šiandien Briuselyje, kilus "lėktuvo skandalui", svarbiausia yra politinis fonas. Bet koks išpuolis prieš oficialų Minską Europos Komisijoje ir Europos Parlamente ES ir NATO sostinėje sutinkamas entuziastingai. Lietuvos politikai su globotine Svetlana Tichanovskaja vėl ant arklio. Bet kiek jie gali nujoti? Tarp apžvalgininkų jau kalbama, kad po birželio 16 dienos JAV ir Rusijos prezidentų derybų gali atsitikti taip, kad būtent Lietuva bus pralaimėtoja dėl savo neapgalvotos ir agresyvios politikos ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos atžvilgiu.

Savo "sutikimu" užbaigti "Nord Stream-2" Džo Baidenas jau užsiminė, kad yra pasirengęs imtis tam tikrų kompromisų dėl gerų santykių su pirmaujančia ES šalimi Vokietija — pagrindine dividendų iš dujotiekio gavėja. Ir šiame šachmatų žaidime trims palydovėms — Baltijos šalims — priskiriamas tik pėstininkų vaidmuo. Kurį iš jų pirmiausia paaukos Baidenas? Štai klausimas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.