https://lt.sputniknews.com/20210605/lietuviai-labiau-jaudinasi-del-zalos-ekonomikai-nei-vakaru-europoje-16777053.html
Lietuviai labiau jaudinasi dėl žalos ekonomikai nei Vakarų Europa
Lietuviai labiau jaudinasi dėl žalos ekonomikai nei Vakarų Europa
Sputnik Lietuva
Šalys, kurios krizės metu išgyveno didžiausią ekonomikos nuosmukį — Ispanija, Graikija, Italija, Prancūzija — labiau vertina apribojimų naudą sveikatai 2021.06.05, Sputnik Lietuva
2021-06-05T16:44+0300
2021-06-05T16:44+0300
2021-06-05T21:39+0300
ekonomika
lietuva
es
koronavirusas
pandemija
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/04/1e/15036126_0:159:3079:1890_1920x0_80_0_0_0983d836f9e0a61aadbaf90f4d0622c7.jpg
VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Lietuvos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių gyventojai yra labiau linkę nei senųjų ES šalių gyventojai manyti, kad žala ekonomikai bus didesnė už naudą sveikatai dėl COVID-19 pandemijos apribojimų, skelbia Vilniaus politikos analizės institutas savo Facebook puslapyje.Pažymima, kad respondentų nuostatos dėl pandemijos įvestų apribojimų pasekmių skiriasi nuo makroekonominių tendencijų. Eurostato duomenimis, daugelio Rytų ir Vidurio Europos šalių ekonomikų augimas 2020 metais sulėtėjo santykinai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europos šalių.Net ir šalių, per šią krizę patyrusių didžiausią ekonomikos nuosmukį — Ispanijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos — gyventojai labiau linkę vertinti apribojimų naudą saugant sveikatą. Vidurio ir Rytų Europos šalių respondentai, nepaisant bendrų ekonomikos vystymosi tendencijų, labiau akcentuoja žalą ekonomikai, matyt, socioekonominę gerovę laikydami svarbesne už savo ir kitų sveikatą ar net gyvybę. Europos piliečių apklausos COVID-19 krizės tema vyko trimis etapais: pirmasis vyko 2020 metų balandžio–gegužės mėnesiais (Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pirmojoje bangoje nedalyvavo), antrasis — 2020 metų birželio mėnesį, trečiasis 2020 metų rugsėjo–spalio mėnesiais.Lietuvoje nustatyta per 276 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių mirė. Šiuo metu karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio pabaigos. Jo sąlygos yra sušvelnintos, ypač "Galimybės pasų" savininkams.
https://lt.sputniknews.com/20210601/ekonomistas-paaiskino-duju-ir-elektros-kainu-kilimo-lietuvoje-priezastis-16662814.html
lietuva
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
ekonomika, lietuva, es, koronavirusas, pandemija
ekonomika, lietuva, es, koronavirusas, pandemija
Lietuviai labiau jaudinasi dėl žalos ekonomikai nei Vakarų Europa
16:44 05.06.2021 (atnaujinta: 21:39 05.06.2021) Šalys, kurios krizės metu išgyveno didžiausią ekonomikos nuosmukį — Ispanija, Graikija, Italija, Prancūzija — labiau vertina apribojimų naudą sveikatai
VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Lietuvos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių gyventojai yra labiau linkę nei senųjų ES šalių gyventojai manyti, kad žala ekonomikai bus didesnė už naudą sveikatai dėl COVID-19 pandemijos apribojimų, skelbia Vilniaus politikos analizės institutas savo
Facebook puslapyje.
"Skalėje nuo 1 (nauda sveikatai didesnė, nei ekonominė žala) iki 6 (žala ekonomikai didesnė, nei nauda sveikatai) ES šalių naujokių (išskyrus Rumuniją ir Maltą) gyventojų vertinimų balai vidutiniškai aukštesni, nei ES senbuvių, t.y. rytų europiečiai mano, kad apribojimų dėl pandemijos žala ekonomikai bus didesnė, nei nauda sveikatai", — rašoma pranešime.
Pažymima, kad respondentų nuostatos dėl pandemijos įvestų apribojimų pasekmių skiriasi nuo makroekonominių tendencijų. Eurostato duomenimis, daugelio Rytų ir Vidurio Europos šalių ekonomikų augimas 2020 metais sulėtėjo santykinai mažiau nei Pietų ir Vakarų Europos šalių.
Net ir šalių, per šią krizę patyrusių didžiausią ekonomikos nuosmukį — Ispanijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos — gyventojai labiau linkę vertinti apribojimų naudą saugant sveikatą. Vidurio ir Rytų Europos šalių respondentai, nepaisant bendrų ekonomikos vystymosi tendencijų, labiau akcentuoja žalą ekonomikai, matyt, socioekonominę gerovę laikydami svarbesne už savo ir kitų sveikatą ar net gyvybę.
Europos piliečių apklausos COVID-19 krizės tema vyko trimis etapais: pirmasis vyko 2020 metų balandžio–gegužės mėnesiais (Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pirmojoje bangoje nedalyvavo), antrasis — 2020 metų birželio mėnesį, trečiasis 2020 metų rugsėjo–spalio mėnesiais.
Lietuvoje nustatyta per 276 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių mirė. Šiuo metu karantinas Lietuvoje pratęstas iki birželio pabaigos. Jo sąlygos yra sušvelnintos, ypač "Galimybės pasų" savininkams.
