Lietuvos prezidentas metiniame pranešime prabilo apie Rusijos "ekspansiją"
13:51 08.06.2021 (atnaujinta: 17:01 08.06.2021)
© Photo : LRS / Dz.BarysaiteLietuvos prezidentas Gitanas Nausėda
© Photo : LRS / Dz.Barysaite
Lietuvos vadovo teigimu, regiono stabilumą daugiausia lemia šalies sugebėjimas atlaikyti rytinių kaimynų "spaudimą"
VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Seimo posėdyje pristatė antrąjį metinį pranešimą. Konstitucijoje numatoma, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.
Kova su pandemija
Šalies lyderis įvertino COVID-19 ekspertų tarybos darbą pareiškęs, kad ji įrodė mokslu grįstų rekomendacijų naudą, palengvino antrosios pandemijos bangos metu vykusį valdžios pasikeitimą. Kita vertus, pasak Nausėdos, kadangi ekspertų nuomonės išsiskiria, lyderystės privalo imtis politikai.
"Per pastaruosius metus pamatėme, kaip lyderystė iš ministerijų kabinetų perėjo į savivaldą. Jos ėmėsi tie, kurie kasdien mato žmonių poreikius ir geba į juos atsiliepti nelaukdami nurodymų. Tie, kas nebijo prisiimti atsakomybės. Nuo neįprastų verslo skatinimo idėjų, garsinusių Lietuvą pasaulyje, iki vakcinavimo registracijos sistemos — visa tai buvo inicijuota savivaldos žmonių, jiems taip pat noriu nuoširdžiai padėkoti", — pareiškė jis.
Pasak Nausėdos, po mėnesio paaiškės, ar pavyko pasiekti kolektyvinį imunitetą. Valstybės vadovas mano, kad Lietuva negali sau leisti rudenį iš naujo kartoti išeitą pandemijos mokyklos kursą. Prezidentas pažymėjo, jog šalies žmonių "gyvenimai negali dar kartą sustoti".
© Photo : LRS / Dz.BarysaiteLietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ledi Diana Nausėdiene ir Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen (dešinėje)
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ledi Diana Nausėdiene ir Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen (dešinėje)
© Photo : LRS / Dz.Barysaite
Socialinė nelygybė
Nausėda pareiškė, kad dėl pandemijos ir karantino sparčiai didėjo socialinė atskirtis ir nelygybė, o žmonės turėjo nemažai priežasčių nusivilti ir suabejoti socialiniu teisingumu. Be to, prezidentas teigė, kad krizė labai aiškiai atskyrė atsakingą verslą nuo praėjusio amžiaus verslo kultūros.
"Vieni kūrė darbo vietas ir rėmė pilietines iniciatyvas, kiti tenkino asmeninius poreikius gaudami valstybės paramą. Kol dalis verslų laukė vėluojančios pagalbos, kad išgyventų, kiti, pasinaudoję sukurtomis išimtimis, pirko "Ferrari" ir jachtas", — pareiškė jis.
Šalies vadovo teigimu, pernai vidutinis atlyginimas Lietuvoje sparčiai augo, tačiau Lietuvos lyderis paragino neapsigauti.
"Aukštyn šovė turtingiausių šalies gyventojų pajamos, o skurdžiausiai gyvenančiųjų atlyginimai stovėjo vietoje arba mažėjo", — pasakė Lietuvos vadovas, pabrėždamas, kad politikų pareiga yra pakeisti šią situaciją.
Apie teisėjo atleidimą iš pareigų už neblaivų vairavimą
Prezidentas taip pat pasakė, kad dabar kertinis rūpestis yra atkurti teisėjo profesijos prestižą, o į teismus pritraukti geriausius teisės žinovus Lietuvoje.
"Iki šiol nenustatyta, kaip apskaičiuoti teisėjo darbo krūvį, be to, net trečdalis apylinkių teisėjų nesispecializuoja nagrinėdami bylas. O sudėtingų, rezonansinių bylų, pagal kurias visuomenė sprendžia apie teismų veiklos efektyvumą, nagrinėjimas tęsiasi metų metus. <…> Deja, jokiais įstatymais nesustabdysi teisėjo, kuris nesibodi savo mantijos apšlakstyti alkoholiu. Yra tik vienas kelias — principingai įvertinti tokių teisėjų etiką, nes jokių lengvinančių aplinkybių tokiais atvejais tiesiog negali būti", — paaiškino prezidentas.
Nausėda taip pat pranešė, kad vyko beprasmiška užsitęsusi Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija, kuri sudavė rimtą smūgį vienai svarbiausių valstybės institucijų. Jis teigė didelius lūkesčius siejantis su naująja generaline prokurore, kuriai teks kurti "ateities prokuratūrą".
Nacionalinio saugumo rizikos
Nausėda patikino, kad nacionalinio saugumo rizikos egzistuoja ne tik už Lietuvos sienų, bet ir šalies viduje.
"Ten, kur vis dar veši piliečių nusivylimas, galimybių lengvai randa ir jas išnaudoja priešiškos išorės jėgos, įveliančios mus į dezinformacijos ir propagandos voratinklį. Cinizmas, arogancija, pretenzijos į tiesos monopolį — visa tai gimdo piliečių nepasitikėjimą demokratine politine Sistema", — pažymėjo jis.
Užsienio politika
Kalbėdamas apie užsienio politiką, prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos vieningumas leis įgyti daugiau svertų užsienyje. Anot Lietuvos vadovo, viso demokratiško Vakarų pasaulio atsparumas iš dalies priklauso nuo Lietuvos sugebėjimo atsispirti savo Rytų kaimynų "spaudimui".
Metinėje ataskaitoje valstybės vadovas taip pat prisiminė Minske skubiai nusileidusį lėktuvą.
Nausėda taip pat patikino, kad Lietuva turi stiprinti savo energetinę nepriklausomybę. Jis pasiūlė ankstinti tinklų sinchronizacijos su Vakarais projekto pabaigą.
"Turime jau 2023 metais atlikti izoliuoto Baltijos šalių elektros energetikos sistemų darbo bandymą", — pasakė valstybės vadovas.
Pasak jo, Lietuvai palankios Europos Vadovų Tarybos išvados sudarė prielaidas Europos Sąjungos mastu stabdyti "nesaugių" trečiųjų šalių elektrinių, taigi ir Baltarusijos atominės energijos importą. Nausėda ragino nepamiršti rinkimų pažadų dėl minėtos jėgainės veiklos stabdymo.
"Kviečiu Vyriausybę nenuleisti rankų ir kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl bendros Baltijos šalių elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos", — pasakė jis.
Prezidentas pareiškė, kad Lietuva būtų kur kas saugesnė, jei kaimynystėje būtų daugiau "stabilių demokratinių valstybių". Kartu jis pažymėjo, kad demokratija negali būti primesta — visuomenė turi pareikšti savo teisę į ją. Jis paragino Lietuvą kartu su kaimynais sustabdyti Rusijos "ekspansiją" ir užkirsti kelią tolesnei regiono "destabilizacijai".
Nausėda pabrėžė, kad būtina užtikrinti aktyvesnį JAV įsitraukimą į regiono saugumą. Pasak jo, Lietuva privalo siekti, kad šalyje nuolat būtų rotacinės JAV pajėgos. Kartu jis paragino nepamiršti įsipareigojimo iki 2,5 proc. BVP didinti finansavimą gynybai, stiprinti karinius pajėgumus.
Prezidentas pabrėžė, kad vienas svarbiausių Lietuvos uždavinių — išlaikyti ES dėmesį Rytų partnerystei. Jis pridūrė, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvai pavyko atgaivinti strateginę partnerystę su Lenkija.
"Tikiu, išauš diena, kai jame dalyvaus ir laisvos Baltarusijos atstovas", — pasakė jis.
"Žalioji" politika
Nausėda pabrėžė, kad skirstydama europinę paramą Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti "žaliosios" infrastruktūros kūrimui regionuose. Viena iš kertinių priemonių 2030-ųjų ir 2050-ųjų metų klimato kaitos tikslams pasiekti yra atsinaujinančios energetikos plėtra.
Jis priminė Seimui pateikęs Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie numato privalomą aplinkosauginį priimamų teisės aktų vertinimą, Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti žaliąją kryptį.
Lietuvos ir Baltarusijos santykių paaštrėjimas
Gegužės 23 dieną Minske įvyko skubus "Ryanair" lėktuvo, kuris skrido iš Atėnų į Vilnių, nusileidimas. Skrydžio valdymo centras gavo melagingą pranešimą apie sprogmenį. Tikrinant keleivių dokumentus buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius, dviejų respublikoje ekstremistiniais pripažintų "Telegram" kanalų autorius.
Vakarai tai laiko suplanuota Baltarusijos valdžios operacija, uždarė oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir ėmė taikyti sankcijas.
Vakarai labai audringai sureagavo į šį incidentą. Nors kai 2013 metais Austrijoje buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas dėl gandų, kad jame gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose apkaltintas valstybės paslapčių atskleidimu, Europos šalys taip nereagavo.
Lietuvos ir Rusijos santykiai
Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymą, ji garsėjo savo giežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška politika. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi "Rusijos grėsmės" isterija kaip priedanga siekiant padidinti NATO kontingento ir karinės technikos skaičių prie Rusijos Federacijos sienų.
Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva neketina nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" ir kelia antirusišką isteriją.