Lietuvos Seime įvardytos kovos su nelegaliais migrantais priemonės

Siūlomi veiksmai bus paskelbti Vyriausybei, kad būtų imtasi tolesnių sprendimų

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) priėmė sprendimą dėl trečiųjų šalių piliečių neteisėtos migracijos į Lietuvą. Apie tai savo Facebook paskyroje pranešė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybės bus prašoma pateikti siūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo siekiant ieškoti teisinių galimybių skubiai apriboti sąlygas asmenims, neteisėtai kirtusiems Lietuvos valstybės sieną, kurie kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį, pasišalinti iš laikino apgyvendinimo vietų ar judėti šalies teritorijoje, taip pat kitaip mažinti nelegalios migracijos maršruto per Lietuvą patrauklumą, kadangi prieglobsčio suteikimo procedūra iš esmės naudojamasi asmeniniais tikslais siekiant patekti į kitas ES ar Šengeno erdvės valstybes.

Taip pat reikia pavesti Vidaus reikalų ministerijai kartu su kompetentingomis institucijomis įsivertinti esamas procedūras ir prireikus atnaujinti veiksmų planus (algoritmus) siekiant pasirengti masiniam nelegalių migrantų grąžinimui į užsienio valstybes ar išsiuntimui iš Lietuvos (deportacijai).

Kasčiūnas pranešė, kad reikia užtikrinti reikiamą paramą (konsultavimo, koordinavimo ir pan.) kompetentingoms valstybės institucijoms ir resursus viso valstybės sienos stebėjimo sistemų įsigijimo ir diegimo proceso metu. Taip pat, pasak jo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasisakė apie būtinybę statyti reikalavimus atitinkančią apsauginę tvorą ir jos infrastruktūrą kritiniuose valstybės sienos su Baltarusija nelegalaus kirtimo ruožuose.

Be to, NSGK pasiūlė užtikrinti aktyvią komunikaciją nacionaliniu, regiono ir ES mastu apie aktyvų Lietuvos pasirengimą kovoti su nelegalia migracija ir apsaugoti ES erdvę.

Pastaruoju metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnai dažnai praneša apie nelegalių migrantų antplūdį. Paprastai jie sulaikomi Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Lietuva nepagrįstai teigia, kad Baltarusijos valdžia gali būti susijusi su tuo.

Lietuvoje pareiškiama, kad Lukašenka neva "atvirai grasina" respublikai "migrantais ir narkotikais", tuo tarpu Baltarusijos lyderis iš tikrųjų tik pareiškė, kad Vakarų šalys pačios turės išspręsti narkotikų gabenimo ir migrantų problemas — be Baltarusijos pagalbos.

Atsižvelgdama į tai, Lietuva nusprendė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą.

Lietuvos ir Baltarusijos santykiai dar kartą pablogėjo po skubaus "Ryanair" lėktuvo nusileidimo Minske. Lėktuvas vyko iš Atėnų į Vilnių, tačiau dėl melagingo pranešimo apie sprogmenį nusileido Baltarusijos sostinėje. Tikrinant keleivių dokumentus buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius, dviejų respublikoje ekstremistiniais pripažintų "Telegram" kanalų autorius.

Vakarai tai laiko suplanuota Baltarusijos valdžios operacija, uždarė oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir ėmė taikyti sankcijas.

Vakarai labai audringai sureagavo į incidentą. Nors kai 2013 metais Austrijoje buvo priverstinai nutupdytas Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas dėl gandų, kad jame gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu, Europos šalys taip nereagavo.