Rusija pateikia paskutinį perspėjimą: ekspertai apie Putino "ukrainietišką" interviu

Ukraina tapo pagrindine Rusijos prezidento Vladimiro Putino interviu, kuris buvo parengtas NATO viršūnių susitikimo ir derybų su JAV prezidentu Džo Baidenu išvakarėse, tema

Ekspertų teigimu, Rusijos vadovas nubrėžė "raudoną liniją" Kijevo valdžiai ir NATO, kurios kirtimas sukels rimtų pasekmių, ir ne tik politinėje srityje. Plačiau ekspertų įžvalgas apžvelgė Sputnik autoriai Nikita Čikunovas ir Marija Naumenka.

Ne tariama grėsmė

Ukrainos įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą Rusijai reikš tiesioginę grėsmę jos pačios saugumui, peržengiant "raudoną liniją". Ši idėja tapo viena pagrindinių Vladimiro Putino išsakytų interviu televizijai "Rossija 1".

Rusijos vadovas priminė, kad Lenkijos ir Rumunijos įstojimas į NATO baigėsi šiose šalyse Amerikos priešraketinės gynybos (ABM) sistemų, kurios taip pat gali būti naudojamos kaip puolamosios sistemos, dislokavimu. Šiuo atveju numatoma raketų skrydžio iki Maskvos trukmė bus 15 minučių.

"Įsivaizduokime, kad Ukraina tampa NATO nare, skrydžio laikas iš Charkovo, tarkim, nežinau, Dnepropetrovsko (vykdant dekomunikacijos kampaniją miestas buvo pervadintas į Dniprą — Sputnik) iki Rusijos centrinės dalies, iki Maskvos, sumažės iki 7–10 minučių. Ar tai "raudona linija" mums, ar ne?" — retoriškai klausė jis.

Šiandien nėra jokių garantijų, kad Ukraina neįstos į aljansą, pridūrė Vladimiras Putinas. Jis priminė, kad NATO plėtros procesas nepriklauso nuo Rusijos ir Vakarų santykių, kurie svyruoja nuo 1999 metų, atšalimo ar atšilimo.

"Tai įvyko, kai nebuvo Krymo, nebuvo įvykių po perversmo Ukrainoje. Santykiai tarp Rusijos ir kolektyvinių Vakarų kartu su JAV buvo sklandūs, gana priimtini, jei ne partneriški. Nepaisant to, visi mūsų vadinamieji rūpesčiai buvo tiesiog ignoruojami", — pabrėžė prezidentas.

Tačiau NATO ir Ukraina, siekiančios įstoti į šią organizaciją, turėtų žinoti apie Maskvos reakciją, kuri atitinkamai orientuota į saugumo užtikrinimą, nurodė Rusijos lyderis.

Vladimiras Putinas taip pat pakomentavo Baltųjų rūmų pareiškimą, kad Kijevas pokalbio su Ukrainos lyderiu metu neteisingai interpretavo JAV prezidento Džo Baideno žodžius apie Ukrainos prisijungimo prie aljanso idėją.

"Apie ką jie ten kalbėjo? Dėl ko sutiko? Mes nežinome. Bet šis šauksmas iš anapus vandenyno link Ukrainos prezidento, mano nuomone, nieko nereiškia. Tačiau turime to nepamiršti. Ir, žinoma, turėdami tai omenyje, turėtume tinkamai užmegzti savo santykius saugumo srityje su savo partneriais", — pridūrė Rusijos Federacijos vadovas.

Karo eksperto Aleksejaus Leonkovo ​​teigimu, Vladimiro Putino žodžiai turėtų "išblaivinti" Vakarus, nes jie rodo pamažu senkančią Rusijos kantrybę.

"Maskva jau tyliai nebestebės NATO plėtros. Tos dienos pasibaigė. Nuolaidžiavimo laikotarpis baigėsi, nes nėra kur trauktis, kitaip viskas baigsis mūsų suverenumo praradimu. Dabartinė padėtis pasiekė "raudoną liniją". Mes turime laikyti Putino žodžius paskutiniu Rusijos įspėjimu", — sakė Sputnik pašnekovas.

Prastumti Kijevą į NATO

Savo interviu Rusijos prezidentas pripažino, kad nėra linkęs laikyti derybų dėl Ukrainos įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą tauškalais. Tikimybė išplėsti organizaciją Kijevo sąskaita iš tiesų išlieka, patvirtina NVS šalių instituto vadovo pavaduotojas Vladimiras Žarichinas.

"Pagrindinė problema slypi ne pačiame aljanse, o tame, kad Jungtinės Valstijos tikriausiai vienos pačios siekia "prastumti" Ukrainą į NATO, nepateikdamos jai jokių saugumo garantijų. Šiuo atžvilgiu Kijevas yra pavojinga Amerikos atrama, apie kurią kalbėjo Vladimiras Putinas", — aiškina jis.

Ukrainos priėmimas į NATO neišvengiamai sukels papildomos įtampos aljanso santykiuose su Rusija. Tačiau sustiprėjusi konfrontacija — tuo labiau tiesioginis karinis konfliktas — neatitinka dabartinių Vakarų interesų, atkreipia dėmesį Aleksejus Leonkovas.

"Kijevas skelbia karą su Rusija (o ne vidinį konfliktą Donbase — Sputnik). Tuo pačiu metu NATO taiko Vašingtono sutartį, kurios Penktajame straipsnyje numatyti atsakomieji veiksmai prieš valstybę, kuri užpuolė vieną iš organizacijos narių. Pasirodo, jei Ukraina prisijungs, aljansas bus priverstas prisijungti prie karo. Niekas ten nenori tokio įvykių posūkio", — tikina specialistas.

Galima aljanso išplėtimo Ukrainos sąskaita žala yra didesnė už naudą, sutinka politikos analitikas Rostislavas Iščenka.

"Norint priimti Ukrainą, skirtingi ir praktiškai neįmanomi įvykiai turi sutapti. Bent jau šios idėjos šalininkai turėtų vienu metu ateiti į valdžią JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje (šios dvi šalys 2008 metais blokavo narystės NATO veiksmų plano pateikimą Ukrainai ir Gruzijai — Sputnik). Tada yra tikimybė, kad stojimas bus prastumtas", — aiškina jis.

Kartu politologas atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei įprasta manyti, Vašingtono sutartyje nėra nuostatos, kuri blokuotų nesutvarkytų teritorinių konfliktų turinčios šalies aljansą. Pavyzdžiui tarp Turkijos ir Graikijos, įstojusių į NATO dar 1952 metais, kyla reguliarūs ginčai dėl teisės turėti keletą salų Egėjo jūroje.

Sistemingas rusų bendruomenės naikinimas

Kita svarbi Rusijos prezidento iškelta tema buvo susijusi su didelio atgarsio sulaukusio įstatymo "Dėl Ukrainos vietinių tautų" projektu, kurį šių metų gegužę Aukščiausiajai Radai pristatė Vladimiras Zelenskis.

Pagal dokumentą tautos, neturinčios valstybės už Ukrainos ribų, pavyzdžiui, Krymo totoriai, karaimai ir krymčiakai, bus priskiriamos vietinėms tautoms. Rusai, kurie pagal 2001 metų surašymą sudarė 17,2 % šalies gyventojų, nebus įtraukti į šį sąrašą.

Komentuodamas savo kolegos iniciatyvą Vladimiras Putinas tai pavadino galingu smūgiu visai Rusijos tautai. Jis pažymėjo, kad toks vienos šalies piliečių susiskaldymas primena nacistinės Vokietijos praktiką.

"Niekas nenori būti antrarūšiais žmonėmis, aš nekalbu apie diskriminaciją dėl kalbos ir kitų įprasto žmogaus gyvenimo elementų, tačiau tai sukels tai, kad šimtai tūkstančių, o gal net ir milijonai bus priversti išvažiuoti arba priskirti save kokiai nors kitai tautai", — padarė prielaidą jis.

Beje, įvairios Ukrainos sociologinės struktūros nepriklausomybės metais iš tikrųjų užfiksavo gyventojų identifikacijos pokyčius iš "rusų" į "ukrainiečius".

Vladimiro Putino vertinimas yra teisingas, kaip ir jo išreikštas susirūpinimas, mano politikos apžvalgininkas Aleksandras Asafovas. Zelenskio įstatymo projektas taps pagrindu priimti vėlesnius dokumentus, ribojančius rusų teises Ukrainoje, priduria jis.

"Esu įsitikinęs, kad šiuos aktus jau planuojama priimti. Su kuo jie bus susiję? Visų pirma, darbas valdžios įstaigose. Rusai ten nebus įleidžiami. Toliau dar daugiau — pradės riboti jų pagrindines teises. Šiuo atžvilgiu Kijevas turi "mokytojus" — tai Baltijos šalys, kur buvo dalijami "svetimųjų" (arba nepiliečių — Sputnik) pasai. Ten teisinėje srityje iš esmės buvo įtvirtintas "antrosios klasės" žmonių statusas. Ukraina juda šia kryptimi", — sako ekspertas.

Be to, Ukrainos valdžia visiškai nesvarsto įstatymo priėmimo pasekmių, įsitikinęs Aleksandras Asafovas: "Šis Vašingtono pavedimas bus vykdomas labai uoliai. Ir kaip toliau gyvens šalis — Zelenskiui tai nerūpi. Šis klausimas niekam nerūpi, išskyrus Maskvą. Ukrainos valdžia vykdo pagrindinę užduotį — sunaikinti visus ryšius su Rusija, nesvarbu, ar tai būtų giminystės, verslo ir istoriniai ryšiai".

Įstatymo projekto priėmimas pagreitins rusų bendruomenės sunaikinimo procesą Ukrainoje, mano Bogdanas Bezpalka, Tarpetninių santykių tarybos prie Rusijos Federacijos prezidento narys.

"Šiame dokumente piliečiai, kurie save laiko rusais, savaime klasifikuojami kaip nevietiniai. Tai reiškia mažiau teisių ir mažiau galimybių jas apginti. Valstybė nuo tokių žmonių iš esmės nusisuka. Visa tai pagreitins Rusijos etnoso naikinimo procesą Ukrainoje. Net ne etnoso, o bendruomenės. Etninio skirtumo tarp rusų ir ukrainiečių nėra, kaip ir antropologinio, kultūrinio ar psichologinio skirtumo. Skirtumas yra tik politinis, vien identifikacijoje, kuri žmonėms buvo primesta dar sovietmečiu", — tęsia jis.

Pasak visuomenės veikėjo, tokie diskriminaciniai įstatymai gali priversti rusakalbius piliečius, kurie sudaro daugiau nei pusę Ukrainos gyventojų, palikti šalį.

"Ar Ukrainos elitas apskaičiavo riziką? Nemanau. Jam nelabai rūpi. Tokių sprendimų jis pats nepriima. Nepriklausomybės ir suvereniteto trūkumas yra du veiksniai, dėl kurių Zelenskio iniciatyvos priėmimas yra neišvengiamas", — apibendrina Bogdanas Bezpalka.

Autorių nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.