Nausėda sveikindamas su Rusijos diena priminė sausio 13-osios įvykius

VILNIUS, birželio 12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino rusus su Rusijos diena. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovas priminė, kad šiais metais bus minimos 30-osios Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių užmezgimo metinės.

"Prieš tris dešimtis metų lietuviai Vilniuje ir rusai Maskvoje stovėjo prieš tankus – gindami laisvę. Demokratijos vertybių ir suvereniteto siekis lėmė 1990 m. Kovo 11-osios aktą Lietuvoje ir 1990 m. Birželio 12-osios deklaraciją Rusijoje. Jautėme demokratinių Rusijos jėgų paramą po kruvinosios Sausio 13-osios nakties. Ir šiandien tikime, kad Rusijos pilietinė visuomenė stovės tvirtai gindama žmogaus teises ir laisves. Stiprybės Jums", — savo įvykių versiją pateikė Nausėda.

Valstybinė šventė RF švenčiama kasmet, birželio 12 dieną. Šią dieną 1990 metais buvo priimta TFSR deklaracija dėl valstybinio suvereniteto. Pavadinimas "Rusijos diena" šventei buvo oficialiai suteiktas 2002 m.

Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei. Oficialus Vilnius buvo apkaltintas tuo, kad Maskvos demonizavimas jam tapo kone nacionaliniu prioritetu. Kaip pažymėjo buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda laikosi vienpusiško antirusiško kurso. Be to, Vilnius atvirai kišasi į kaimyninių valstybių — Rusijos ir Baltarusijos — reikalus, taip pat teikia paramą šių šalių opozicijos jėgoms, už ką ne kartą smerkė oficialios valdžios atstovai.

Anksčiau Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pareiškė, kad Vilniaus ir Maskvos santykiai vis dar yra žemiausiame lygyje dėl Lietuvos valdžios nenoro pereiti prie teigiamo dialogo. Jis pažymėjo, kad Vilnius nenori atsisakyti provokuojamų išpuolių ir antirusiškos retorikos, kuri kartais peržengia padorumo ribas.

Isakovo pirmtakas šioje pozicijoje Aleksandras Udalcovas laikosi tos pačios nuomonės. Diplomatas pažymėjo, kad principai, kuriais vadovaudamasi Lietuvos užsienio reikalų ministerija kuria santykius su Rusijos Federacija, yra "skurdūs, trumparegiški ir nepriimtini". Be to, jis ne kartą pabrėžė, kad Vilnius kišasi į Rusijos vidaus reikalus, "periodiškai rengdamas vadinamosios nesisteminės opozicijos atstovų sueigas savo teritorijoje".

Neseniai Lietuvoje kilo skandalas, kuriame dalyvavo Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. Rusijos "prankeriai" Vovanas ir Leksusas paskambino Pavilioniui, prisistatydami Aleksejaus Navalno bendražygiu Leonidu Volkovu.

Pokalbio metu parlamentaras pareiškė, kad Lietuva tikisi atnaujinti darbo su Rusijos opozicija mechanizmus, taip pat pripažino, kad šalis nori su JAV prezidento Džo Baideno pagalba priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną "sumokėti" už "išpuolį prieš Kapitolijų". Kartu jis pareiškė, jog Lietuva turėtų "susitarti su amerikiečiais", kad taip yra iš tikrųjų.

Be to, pokalbyje su "Volkovu" Pavilionis Putiną pavadino stipriu lyderiu ir paragino "ignoruoti" Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, esą jis yra "simbolinė figūra".

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.