"Yra baisus scenarijus": kodėl Vakarai telkia karius Ukrainoje

Kijevo valdžios pastangomis nepriklausoma Ukraina greitai virsta didžiausiu Rytų Europoje poligonu NATO šalių armijos treniruotėms

Vien šiais metais ten bus surengtos septynios daugiašalės pratybos, kuriose dalyvaus 11 tūkst. užsienio karių — aktyvumas, pagal taikos meto standartus, yra neregėtas. Kam tai naudinga ir kuo visa tai gali baigtis — aiškinosi RIA Novosti autorius Jegoras Nikitinas.

Sužlugimo grėsmė

Bendros pratybos su Jungtinėmis Valstijomis ("Rapid Trident 2021" ir "Sea Breeze 2021"), Didžiąja Britanija ("Kozak Mace 2021" ir "Warrior Watcher 2021"), Lenkija ("Trys kalavijai 2021" ir "Silver Saber 2021") ir Rumunija ("Riverine 2021") — ekspertų teigimu, pasirašęs įstatymą "Dėl Ukrainos prezidento sprendimo dėl kitų valstybių ginkluotųjų pajėgų padalinių priėmimo į Ukrainos teritoriją 2021 metais dalyvauti daugiašalėse pratybose patvirtinimo", Vladimiras Zelenskis atidarė Pandoros skrynią. Perspektyvoje tai gali sukelti baisiausias pasekmes pačiai Ukrainai.

Pratybos "Sea Breeze" Juodojoje jūroje

© © Євгеній Силкін / Міністерство оборони України

"NATO karių dislokavimas Ukrainoje gali sukelti — ir tai galbūt baisiausias scenarijus — valstybės žlugimą, — interviu RIA Novosti paaiškina Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas Konstantinas Sokolovas. — Mes žinome, kad kaimyninės šalys turi teritorinių pretenzijų Kijevui: tiek Lenkija, tiek Vengrija, kuri tikrai palaikys savo etninę mažumą, kompaktiškai gyvenančią Užkarpatėje. Be to, prieš kelerius metus Izraelis rimtai diskutavo apie Chazarijos atkūrimą, užgrobiant penkis pietinius Ukrainos regionus. Akivaizdu, kad jei Vakarai panorės žaisti šia korta, Ukrainos teritorija virs nenuspėjamu chaoso šaltiniu, kuris išplis į kaimyninius regionus, įskaitant į Rusiją".

Tačiau, remiantis naujausiais įvykiais ir pareiškimais, Kijevo valdžia paprasčiausiai neturi laiko apskaičiuoti tokias rizikas — ji per daug įsitraukė į dirbtinį isterijų dėl tariamos Rusijos grėsmės didinimą ir į bandymus šiuo pretekstu prašyti naujų išmaldų iš užsienio užtarėjų. Nors juos Ukraina ir jos nacionaliniai interesai domina paskiausiai.

JAV kariai pratybų metu

CC BY 2.0 / 7th Army Training Command / Gertrud Zach /

"Bendros pratybos — tai tik parodymas, kad apie Ukrainą neva dar nepamiršo, — pabrėžia Sokolovas. — Jos reikalingos, kad išlaikytų ten Vakarams naudingą valdžią. Tai tiesiog veidmainystė: akivaizdu, kad niekas neketina kurti su šia šalimi kokios nors sandraugos. Maksimumas, ką pasirengusios padaryti Jungtinės Valstijos, tai užtikrinti ten karinį buvimą ir pratybų pretekstu perkelti ginklus, šaudmenis ir karinę techniką. Taip pat parengti įvairių nevalstybinių struktūrų, tokių kaip batalionas "Azov", kovotojus.

Lygiagrečiai JAV kartu su kitomis NATO šalimis formuoja Ukrainoje bazavimosi punktų sistemą, kuriuos bus lengva išplėtoti į visavertes karines bazes (tai teisiniu požiūriu yra neteisėta, nes tai tiesiogiai prieštarauja Ukrainos konstitucijai). Antirusiško karinio potencialo didinimas netoli sienų negali nekelti nerimo Maskvai.

Savisaugos instinktas

RIA Novosti apklausti karo ekspertai sutinka, kad Kijevui greičiausiai užteks proto neišplėsti situacijos iki tiesioginio ginkluoto konflikto su Rusija, kurio rezultatas akivaizdus net ne specialistui.

"Kariniai ir ekonominiai potencialai yra nepalyginami, — sako Sokolovas. — Ukrainos ginkluotosios pajėgos paprasčiausiai neturi kuo padaryti Rusijai nepataisomą žalą. Gali būti daug spekuliacijų šia tema, bet iš tikrųjų, manau, net patiems nepataisomiems nacionalistams ir tiems, kuriuos nusipirko Vakarai, prieš ryžtantis tokiam žingsniui, suveiks savisaugos instinktas".

Kalbant apie amerikiečius, jiems didelio masto kovinių veiksmų prieš Rusiją tuo labiau nereikia — Pentagonas puikiai supranta, kad tiesioginė invazija į atominę valstybę, net iš tokio patogaus placdarmo kaip Ukraina, sukels trečiąjį pasaulinį karą, kuriame jau nebebus nugalėtojų ir pralaimėtojų.

"Baidenas tikrai nesiims to, bent jau artimiausioje ateityje, — įsitikinęs Karo mokslų akademijos narys korespondentas Sergejus Sudakovas. — Tačiau amerikiečiai ir toliau naudos Ukrainą savo interesams. Kai jie investuoja pinigus į kažkokią šalį ir nejaučia grąžos, tada melžia ją iki paskutinio. Manau, kad Vašingtonas vykdys konfrontacinę politiką, tačiau nedrįs daryti ko nors daugiau. Juk rimtas paūmėjimas užvaldys Europą, o ji jau nebe ta, kokia buvo prieš penkerius metus. Šioje situacijoje reikia elgtis griežčiau: bent jau aiškiai pažymėti raudoną liniją, kurios negalima kirsti".

Derybinė pozicija

Europa tikrai jau kitokia. Daugelyje buvusio Varšuvos pakto šalių ir net Baltijos valstybėse gyventojų požiūris į rusus palaipsniui keičiasi — nepaisant Jungtinėms Valstijoms stengiančios įtikti valdžios pareiškimų, žmonės vis nenoriai sutinka vertinti Rusiją kaip realią grėsmę sau. Laikas bėga, isterija auga, o "baisūs Rusijos tankai" vis dar neskuba prasibrauti per sieną. Sena plokštelė neveikia taip, kaip anksčiau. Tai supranta ir Vašingtonas.

"Artėjantis Putino ir Baideno susitikimas simbolizuoja tą ribą, kurioje Valstijos, kaip Vakarų pasaulio lyderės, suprato, kad atėjo laikas kažkaip pakeisti politiką, nes ta, kuri dabar vykdoma, nedavė rezultatų, — aiškina politologas. — Matyt, amerikiečiai neatsisakys tikslų Rusijos atžvilgiu, bet greičiausiai pradės flirtuoti, siūlydami įvairiausias nuolaidas ekonomikoje ir tarptautinėje sąveikoje. Tegul ir nedideli, bet tai leis atsikvėpti pačiai Europai, kuri prarado daug dėl JAV primestos konfrontacijos su Rusija. Vašingtonui svarbu neprarasti sąjungininkų aljanse, kuris jau artėja prie kracho".

Šią versiją iš dalies patvirtina ir padidėjęs karinis NATO aktyvumas Ukrainoje — JAV tradiciškai rengia tvirtą derybinę poziciją, siekdamos parodyti, kad gali bet kuriuo metu užkurti konfliktą Donbase ir tokiu būdu lengvai pakeisti situaciją savo naudai. Pažymėtina, kad amerikiečiams netrūksta patirties sprendžiant politinius klausimus tokiais metodais.