Kainos auga: ekonomistas papasakojo, ko tikėtis ateityje

Lietuvos banko ir tarptautinių institucijų prognozės rodo, kad infliacija įsibėgėti neturėtų nei Lietuvoje, nei euro zonoje

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Naujausi paskelbti infliacijos duomenys rodo, kad kainų augimas Lietuvoje nuo šių metų pradžios įsibėgėja. Gegužės mėn. metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą sudarė 3,6 proc.

Pasak Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyresnysiojo ekonomisto Roko Kaminsko, infliacijos padidėjimą Lietuvoje ir euro zonoje didele dalimi lemia laikini veiksniai, tad kainų augimas neturėtų įsismarkauti. Esant poreikiui, jį suvaldyti padėtų ir Europos Centrinio Banko pinigų politikos priemonės.

Prie kainų augimo paspartėjimo gegužės mėn. reikšmingai prisidėjo degalai – jie gegužės mėn. buvo maždaug ketvirtadaliu brangesni nei prieš metus. Tačiau Kaminskas pažymi, kad nors gegužės mėn. degalų kainos buvo net 25 proc. didesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, tačiau jos buvo beveik tokios pačios kaip prieš dvejus metus 2019 m. gegužės mėn. “Žvelgiant į ateitį, finansų rinkose įkainota, kad artimiausiais metais naftos kaina netgi šiek tiek sumažės”, — pažymi jis.

Infliacijos padidėjimui įtakos taip pat turi žaliavų ir kai kurių prekių tiekimo trikdžiai bei susikaupusi dalies paslaugų paklausa. Gegužės mėn. paslaugos brango didesniu – 4,6 proc. metiniu tempu nei metų pradžioje. Tarp sparčiau brangusių paslaugų galima išskirti kirpyklų ir asmens priežiūros paslaugas, kurios gegužės mėn. buvo apie 8 proc. brangesnės nei prieš metus. Padidėjo ir veiklą atnaujinusių restoranų kainų augimas – maitinimo paslaugos kilo 3,6 proc. metiniu tempu.

"Natūralu, kad pastarasis kainų spurtas kelia nerimą, tačiau jei spartesnio kainų augimo tendencija užsitęstų, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo arsenale turi svarių priemonių infliacijai valdyti. Nedidelė infliacija euro zonoje yra vienintelis pagrindinis ECB tikslas. Siekdamas šio tikslo ECB dabar skatina ekonomikos variklį suktis greičiau, kai infliacija yra pernelyg maža, tačiau taip pat ir neleistų jam perkaisti, jeigu būtų požymių, kad infliacija viršys nustatytą tikslą", - rašo Kaminskas.

Turimi duomenys rodo, jog ilgalaikis infliacijos šuolis nėra tikėtinas, o jeigu kiltų rizika, kad kainų augimas pernelyg įsibėgės, yra parengtos priemonės infliacijai suvaldyti.

Dabartinės tarptautinių institucijų ir Lietuvos banko prognozės rodo, kad infliacija įsibėgėti neturėtų nei Lietuvoje, nei euro zonoje. ECB kovo mėn. prognozavo euro zonai 1,4 proc. infliaciją 2023 m., o Lietuvai 1,8 proc.