Planas B: amerikiečiai pažadėjo užkirsti kelią "Nord Stream-2" paleidimui

Vašingtonas netrukdys užbaigti Rusijos dujotiekio, tačiau žada dėti visas pastangas, kad jis neveiktų

VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. JAV ketina daryti spaudimą Berlynui, ypač kompensacijų Ukrainai klausimu. Bundestagas prašo neprimesti atsakomybės Europos vartotojams. Ką šį kartą paruošė JAV ir kodėl negalima sustabdyti dujotiekio, per kurį netrukus tekės "mėlynasis kuras", paleidimo, skaitykite RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos straipsnyje.

Atsitraukė per žingsnį

Amerikiečiai keletą metų aktyviai trukdė "Nord Stream-2" statyboms. Jie naudojo sankcijas, gąsdinimus ir įkalbinėjimus, tačiau galų gale turėjo pripažinti, kad visa tai buvo veltui. Vašingtonas panaikino apribojimus "Nord Stream 2 AG", kuri įgyvendina projektą.

Birželio pradžioje "Fortuna" barža užbaigė pirmąją giją ir pradėjo suvirinti "auksinę" jungtį. Netrukus NS-2 įrenginiai Leningrado srityje pradės veikti bandomuoju režimu.

Valstybės departamentas Kongresui pateikė ataskaitą, kurioje išvardytos įmonės ir laivai, kuriems taikomos sankcijos. Dokumente rekomenduojama daryti įtaką "Nord Stream 2 AG", tačiau taip pat sakoma, kad siūlomos priemonės buvo sustabdytos valstybės sekretoriaus Entonio Blinkeno sprendimu.

Kijevas nedelsdamas sureagavo į Amerikos valdžios manevrą. Rada paragino Atstovų rūmus ir Kongreso Senatą naudoti visas teisines priemones "visiškam ir negrįžtamam" statybų nutraukimui. Esą Rusija energetiką naudoja kaip "hibridinį karo įrankį". Ir tai, teigiama Kijeve, "tiesiogiai kelia grėsmę tiek Ukrainos, tiek Europos energetiniam saugumui".

Ir jie jau apskaičiavo būsimus nuostolius. Pasak Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatoriaus vadovo Sergejaus Makogono, dėl "Nord Stream-2" šalies ekonomika neteks 5-6 mlrd. dolerių per metus.

Kai Rusija sustabdys tranzitą, Ukraina praras pusantro milijardo. Dujų kainos kils, nes jas reikės gabenti iš ES. Tai dar minus du ar trys milijardai. "Visas mūsų eksportas brangs, pavyzdžiui, trąšos. Taip pat kils tarifai gyventojams, todėl reikės daugiau subsidijų", — aiškino Makogonas.

Priverstinis sprendimas

Gegužės pabaigoje valstybės sekretorius paskelbė, kad sankcijų atsisakymas yra "nacionalinis interesas", tačiau susilaikė nuo detalių. Pasak Amerikos žiniasklaidos su nuoroda į Valstybės departamento šaltinius, Vašingtonas suprato, kad sustabdyti projektą bus įmanoma tik Vokietijos vartotojų sąskaita.

Ir tai gali pakenkti santykiams su Berlynu, kurie jau pablogėjo valdant ankstesniam Amerikos prezidentui. Donaldas Trampas iš europiečių reikalavo vis daugiau lėšų NATO išlaikymui ir tuo pačiu grasino prekybos muitais.

Blogiausias "Nord Stream-2" rezultatas Jungtinėms Valstijoms būtų diplomatinė krizė su Vokietija, per Senato Užsienio reikalų komiteto posėdį sakė Entonis Blinkenas.

Grįžti į mūšį

Pasak Blinkeno, dabar Baltieji rūmai yra pasirengę dėti visas pastangas, kad sulėtėtų dujotiekio paleidimas. Jis pabrėžė, kad vamzdžio užbaigimas ir paleidimas yra du skirtingi dalykai. Be to, Vašingtonas ketina "kompensuoti" Kijevui prarastas pajamas iš tranzito ir užtikrinti, kad Maskva "nenaudotų dujų kaip prievartos priemonės".

Paskutiniu buvo paskirtas Berlynas. Kaip tikina Blinkenas, Vokietija jau susėdo prie derybų stalo: "Mes glaudžiai bendradarbiaujame su jais ir reikalausime realių žingsnių, konkrečių veiksmų".

Viskas atrodo keistai. Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto vadovas Klausas Ernstas atkreipė dėmesį, kad Ukrainą galima remti tiesiogiai, o ne netiesioginius mokėjimus už dujų transportavimą, kurie galiausiai tenka Europos vartotojų pečiams.

Ieško būdų

Apie kokius konkrečius "realius žingsnius" kalba Blinkenas, nėra visiškai aišku. Analitikai labai abejoja, ar Vašingtonui pavyks ką nors gauti iš Berlyno.

"Galbūt amerikiečiai pasiūlys lengvatinį SGD tiekimą ir terminalų statybą suskystinimui mainais už tai, kad vokiečiai nesutiks pradėti dujotiekio eksploatuoti. Tačiau vargu ar Berlynas su tuo sutiks, nes šiuo atveju jie priklausys nuo SGD gabenimo iš Naujojo pasaulio krantų", — teigia nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.

JAV yra labai problematiška užtikrinti, kad SGD kainos būtų palyginamos su vamzdynų dujų kainomis. Kad gamintojai dirbtų pelningai, reikėtų juos finansuoti iš valstybės biudžeto, kurio ir taip yra chroniškai mažai, priduria analitikas.

Yra ir kitų variantų. Vašingtonas gali pasiūlyti Berlynui sumokėti dalį išorinių skolų, viršijančių du trilijonus dolerių, arba "užsiminti" apie sankcijas Vokietijos bankams ir pramonės įmonėms.

Tačiau Berlynas, savo ruožtu, taip pat gali užkirsti kelią Amerikos verslui, ir visai neaišku, kas nuo to labiausiai nukentės. Apskritai nėra pagrindo tikėtis, kad Vokietija atsisakys "Nord Stream-2".

Nemaloniai

Klausas Ernstas atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainos tranzitas tęsiasi. Vamzdis neužblokuotas, sutartiniai įsipareigojimai vykdomi.

Iš tiesų, sutartyje, pasirašytoje su "Gazprom" iki 2024 metų, numatytas "pumpuok arba mokėk" principas. Tai yra mažiausiai 40 milijardų kubinių metrų per metus. Paleidus "Nord" ir "Turkish" srautus, Maskva gali apsieiti be Ukrainos krypties. Bet tai neprivaloma.

Kaip pažymėjo Vladimiras Putinas, Rusija yra pasirengusi pumpuoti daug daugiau dujų per Ukrainą, tačiau Kijevas kelia kliūtis. Prezidentas mato galimybę pakrauti Ukrainos dujų transportavimo sistemą ir pasibaigus galiojančiai sutarčiai, tačiau tam reikia "partnerių geros valios".

Kol kas to akivaizdžiai nematyti. Kijevas galvoja tik apie tai, kaip sudominti Europos Sąjungą kova su "Nord Stream-2". Tiesiog reikia išsakyti Vakarams palankų pasiūlymą, sako šalies energetikos ministro patarėja Jelena Zerkal. Kokį, Kijevo politikai nenurodo.