Apgautų Amerikos vilčių aukščiausio lygio susitikimas

Ženevos susitikimas baigėsi nuspėjamai: Putinas ir Baidenas pasisakė ir išklausė vienas kitą, pavadino derybas konstruktyviomis ir pozityviomis

Jokių reikšmingų susitarimų nepasiekta — ambasadoriai grįš, galimi kalinių mainai, na, ir susitarė pradėti derybas apsiginklavimo klausimais: "artimiausiu metu pradės išsamų dvišalį dialogą strateginio stabilumo klausimu, kuris bus esminis". Ir viskas? Taip, bet niekas daugiau nesitikėjo iš susitikimo. Ar visgi tikėjosi? Plačiau panagrinėjo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.

Vis dėlto yra apgauti lūkesčiai — ir, sprendžiant iš dviejų prezidentų spaudos konferencijų, apsigavo amerikiečiai. Užjūrio žiniasklaidos klausimai nepaliko jokių abejonių: JAV tikėjosi pokyčių Rusijos politikoje. Akivaizdu, kad tokios viltys nebuvo puoselėjamos Vašingtono administracijoje, tačiau jos buvo viešojoje nuomonėje, tiksliau, ją formuojančioje žiniasklaidoje. Tai buvo aiškiai matyti klausimuose, kuriuos Amerikos žurnalistai uždavė Putinui: "Ar prisiimate atsakomybę (dėl kibernetinių atakų, Ukrainos ir pan.)?" Absurdas?

O Baidenui, kuris jau išeidavo iš spaudos konferencijos, beveik į nugarą sušuko: "Jūs sakėte, kad Putinas pakeis savo elgesį, bet jis vėl viską neigia ir laikosi savo linijos!".

Prezidentas net buvo priverstas grįžti ir atsakyti, kad jūs manęs negirdite, aš to nežadėjau, sakiau, kad tai gali atsitikti spaudžiant visam pasauliui.

Iš kur atsirado šie nesuprantami lūkesčiai? Jie yra iškreipto pasaulio paveikslo, kuris karaliauja Amerikos elito galvose, du kartus iškreipto, padarinys. Pirma, valdžia tiki, kad Amerika ir toliau diktuoja žaidimo taisykles. Antra, kovodamas su Trampu jis patikėjo savo paties išradimais (panaudotais kaip ginklas kovoje su nepageidaujamu prezidentu) apie Rusijos kišimąsi į Amerikos reikalus ir dabar laukia bausmės Rusijai bei jos politikos pakeitimo. Ką su tuo daryti, yra visiškai nesuprantama nei Putinui, nei Baidenui.

Jis pats prisiprašė šio susitikimo — daugiausia dėl vidaus politinių priežasčių, norėdamas parodyti savo skirtumą nuo Trampo, sugebėjimą ištaisyti jo "klaidas", "nesėkmes" ir "nuolaidas" (sugalvotas, nes Trampo nesutikimas su jo, kaip "rusų marionetės", persekiojimu buvo pateikiamas JAV kaip atlaidžiavimas rusams). Ir atrodė, kad jis buvo gerai pasirengęs pokalbiui su "kietuoju Vladu", jis klausėsi savo patarėjų. Net Hilari Klinton jį gyrė:

"Tai, kaip šįkart buvo suorganizuota: greitas rankos paspaudimas, nefotografavimas, greitai užėjo į kambarį, jokios bendros spaudos konferencijos — visa tai yra tikrai stiprus diplomatinis signalas to, ko tikimės. Tikimės atviro, tiesioginio pokalbio... "Vladimirai, pakalbėkime, kaip elgsimės toliau. Akivaizdu, kad mes jums pritaikėme sankcijas, ir jei tai tavęs nesustabdys, pasekmės bus dar rimtesnės".

Ir štai Baidenas per spaudos konferenciją pasakė, kad, pasirodo, "visame pasaulyje tirpsta pasitikėjimas Putinu", kas nenuostabu, "jei mes darytume veiksmus, kuriuos jis daro", ir apskritai "Rusija negali diktuoti to, kas vyksta pasaulyje, negali diktuoti be pasekmių". O kas yra pasaulyje — Baidenas pasakojo Putinui apie tai, kas vyksta Rusijoje! Štai ji stipri stiprios valstybės pozicija? Baidenas primetė savo darbotvarkę Putinui?

Juk jis sakė Putinui pasakęs, kad nepateisins savo žmonių pasitikėjimo, jei negins žmogaus teisių — todėl JAV iškels tokius klausimus kaip Navalno byla. Ir atsakydamas į žurnalistų klausimą, jis dar kartą pakartojo, kad "Navalno mirtis kalėjime turės rimtų pasekmių", o amerikiečių žurnalistai labai domėjosi Putino nuomone šia tema. Puolamasis stilius?

Priešingai, paklusdamas savo patarėjams, Baidenas pasirinko visiškai beprasmišką taktiką: kalbėjosi su Putinu apie Navalną. Kadangi Rusija vienareikšmiškai vertina tai kaip kišimąsi į savo vidaus reikalus, ir po to Baideno nusistebėjimas skamba juokingai: neva Putinas "vis dar tiki, kad norime jį nušalinti". Ne, žinoma, ne Baidenas prieš dešimt metų beveik atvirai patarė Putinui negrįžti į Kremlių, o sankcijos Rusijai yra įvedamos ne siekiant sutramdyti, o kaip bausmė už "neteisingą elgesį".

Ne taip, kaip Putinas — jokio sveiko proto ruso nepavyks apmulkinti. Navalno klausimu, Rusijos prezidentas pateikė išsamų atsakymą:

"JAV paskelbė Rusiją savo prieše, Kongresas tai padarė 2017 metais. Jungtinių Valstijų įstatymuose buvo įtvirtintos nuostatos, kad JAV privalo išlaikyti demokratinio valdymo taisykles ir tvarką mūsų šalyje ir remti politines organizacijas. Tai yra jūsų įstatyme, amerikietiškame. Kaip turėtume tai vertinti? Manau, kad tai suprantama: turėtume būti budrūs".

Tai reiškia, kad Baidenui buvo beprasmiška aptarinėti Navalną su Putinu: kaip spaudimo Rusijai instrumentas, ši tema yra nenaudinga, netgi neproduktyvi, jei norite pasiekti bent kažkokį tarpusavio supratimą. Tai neišpeš jokių nuolaidų iš Maskvos — bet gal pokalbis apie Navalną Baidenui naudingas iš vidaus politinių sumetimų?

Taip pat ne — nes Putinas tuoj pat grąžina kamuolį, primindamas protestus ir riaušes JAV, ir tai daro atsakydamas į Amerikos žiniasklaidos klausimus. O ką jūs darėte su tais, kurie iškėlė politinius reikalavimus per sausio mėnesį įvykusį "Kongreso šturmą"? Turint omenyje, kad Trampas valstijose turi daug daugiau šalininkų nei Navalnas Rusijoje — tai, beje, yra dar vienas patvirtinimas, kas iš tikrųjų yra jų "įtakos agentas".

Taigi, iškeldamas Navalno temą, Baidenas nepadėjo sau derybose su Putinu — priešingai, jis tik palengvino Rusijos prezidentui aukščiausiojo lygio susitikime išspręsti savo pagrindinę užduotį: geriau suprasti, kas yra Baidenas. Putinas pamatė, kad vis dar susiduria su tuo pačiu asmeniu, kuris prieš dešimt metų pasakojo jam apie naudingą Rusijai Amerikos demokratijos tradicijų pavyzdį. Tai yra praeities žmogus — visomis šio žodžio prasmėmis. Tai nereiškia, kad nėra apie ką su juo kalbėti — tai reiškia, kad jo nuovoka apie amerikietiškas galimybes išliko laikotarpio prieš Trampą lygyje.

Dėl susitikimo neatsirado jokių naujų iliuzijų, Putinas sakė: "Aš ir senų neturėjau. Nėra iliuzijų ir negali būti". Raudonosios linijos šiame susitikime nepažymėtos — bet į visus skundus dėl Rusijos nenuspėjamumo Putinas atrėžė: "Mes elgiamės visiškai adekvačiai mums kylančioms grėsmėms". Ir pridūrė: "Būtina susitarti dėl elgesio taisyklių".

Bet kaip derėtis dėl to su žmogumi, kuris laiko save vieninteliu, kuris turi teisę nustatyti tokias taisykles ir diktuoti savo valią kitiems? Jam galima tik mandagiai paaiškinti, kad jis neteisus, visais įmanomais būdais toliau lenkiant savo liniją ir ginant savo interesus. Tokiu būdu priartinti laiką, kai epochų kaita, vykstanti prieš mūsų akis (ir mums dalyvaujant), privers buvusius "kazino savininkus" priimti naują jėgų pusiausvyrą ir naujas pasaulio tvarkos taisykles.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijo spozicija.