Lietuvos gyventojų psichologinė būsena dėl COVID-19 pandemijos dar negerėja

Dėl ateities daugiausiai streso ir nerimo patiria moterys, vyresni nei 56 metų amžiaus šalies gyventojai ir neturintys vidurinio išsilavinimo

VILNIUS, birželio 19 — Sputnik. Nors situacija Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos gerėja, šalies gyventojai vis dar nerimauja dėl ateities, prasčiau miega ir vis labiau susirūpina dėl savo emocinės savijautos, praneša draudimo bendrovė BTA.

Apklausos duomenimis, daugiau nei pusei apklaustųjų pastaruoju metu padaugėjo nerimo ir streso dėl ateities.

"Pandemija buvo ir tebėra nemenkas iššūkis daugumai Lietuvos gyventojų. Neužtikrintumas dėl ateities rodo, kad žmonės jaučiasi nesaugūs: vieni jaudinasi dėl savo ir vyresnių artimųjų sveikatos, kitiems kyla rūpesčių dėl darbo. Nepaisant prasidėjusios masinės vakcinacijos, užimtumo problemos taip greitai nepasitraukia – vien per metus bedarbių skaičius šalyje išaugo iki beveik 135 tūkstančių. Sunkumų patiria ir tie, kurie negali dirbti pilnu tempu, o buvimas prastovose tikrai neprideda užtikrintumo dėl ateities", – komentuoja Radeckienė.

Dėl ateities daugiausiai streso ir nerimo patiria moterys (56,4 proc.), vyresni nei 56 metų amžiaus šalies gyventojai (57,4 proc.) ir neturintys vidurinio išsilavinimo (59,6 proc.). Nerimą dėl ateities mažiau jaučia vos 6 proc. respondentų – pernai tokių buvo 4 proc. Didžiąją dalį šalies gyventojų, patiriančių mažiau nerimo, sudaro 26-35 metų amžiaus respondentai (11,7 proc.).

Taip pat užsitęsęs nuotolinis darbas ar mokymasis namuose nepagerino ir tarpusavio santykių – daugiau trinties ir įtampos bendraujant su artimaisiais patiria 27 proc. apklaustųjų, vos 1 proc. punktu mažiau nei pernai. Sunkiausiai bendrauti su artimaisiais sekasi 18-25 metų šalies gyventojams (35,7 proc.).

Mažiau trinties ir įtampos bendraujant su artimaisiais patiria tik 7 proc. apklaustųjų. Praėjusiais metais šis rodiklis siekė 8 proc.

Dėl patiriamo streso prastėja ir miego kokybė – tik 17 proc. respondentų tvirtina šiuo metu miegantys ilgiau ir pailsintys geriau nei anksčiau, kai pernai geru miegu galėjo pasigirti ketvirtadalis apklaustųjų. Miegančių trumpiau nuo praėjusių metų padaugėjo iki 17 proc. – pernai prastesniu miegu skundėsi 13 proc. apklaustųjų.

Apklausos duomenimis, 14 proc. respondentų mažiau rūpinasi psichologine savijauta, jiems rečiau pavyksta atsipalaiduoti nuo rūpesčių. Praėjusiais metais su šiuo teiginiu sutiko tik 8 proc. apklaustųjų.

Labiau besirūpinančių psichologine būsena padaugėjo nuo 13 proc. pernai vykdytos apklausos metu iki 16 proc. dabar – šiems respondentams taip pat dažniau pavyksta atsipalaiduoti nuo rūpesčių.