Lietuvoje nuo šiol bus sunkiau padirbti psichotropinių vaistų receptą

Tikimasi, kad šios priemonės padės išvengti sukčiavimo atvejų, kai psichotropinių vaistų bandoma įsigyti suklastojus receptą

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Skatinant racionalesnį psichotropinių vaistų vartojimą, nuo liepos 1 dienos keičiamos jų išrašymo popieriniais receptais sąlygos, praneša Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Planuojama, jog pradėjus naudoti specialiąją popierinio recepto blanko formą, vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė pažymėjo, jog neretai bandoma piktnaudžiauti psichotropinių vaistų vartojimu, iš to kyla daug neigiamų pasekmių žmonių sveikatai.

"Nauji saugieji popierinio recepto blankai turės registracijos numerį, o tai leis užtikrinti išrašomų receptų apskaitą bei mažinti piktnaudžiavimo galimybes", — pasakė Bieliūnė.

Tikimasi, kad saugieji popieriniai blankai padės išvengti sukčiavimo atvejų, kai psichotropinių vaistų bandoma įsigyti suklastojus receptą.

Išimties tvarka, kai nėra galimybių išrašyti elektroninio recepto, psichotropiniai vaistai (daugiausiai benzodiazepinai — migdomieji ir raminamieji) nuo liepos 1 d. galės būti išrašomi ant specialiojo recepto blanko.

Pagal galiojančius teisės aktus jau dabar visi vaistai (įskaitant psichotropinius vaistus) turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose, o tik išimtinais atvejais (pvz. lankant pacientą namuose, laikinai neveikiant e. sveikatai ir kt.) jie gali būti išrašomi ant popierinių receptų blankų.

Raminamųjų ir migdomųjų vaistų neracionalus vartojimas Lietuvoje

2021 metų I ketvirčio duomenimis, 77 proc. populiariausių benzodiazepinų yra išrašomi elektroniniuose receptuose, likusi dalis — popieriniuose 1 formos receptuose. Tuo tarpu kai kurie kiti psichiatriniai vaistai e. receptuose yra išrašomi daugiau kaip 90 proc. atvejų, o beveik visi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonėms yra išrašomi elektroniniuose receptuose.

Benzodiazepinų (raminamųjų ir migdomųjų vaistų, toliau tekste vadinamų BZD) neracionalus vartojimas Lietuvoje yra didelė problema. 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė vartojimo BZD trukmė — net 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė juos geriantys kasdien. Lietuvoje BZD vartoja apie 4 proc. gyventojų, kas mėnesį parduodama apie 200 tūkst. pakuočių BZD, vartojimas 2–3 kartus lenkia Šiaurės regiono šalių vidurkį. Įprasta, bet liūdna praktika Lietuvoje — depresijos ir nerimo simptomus ilgus metus slopinti BZD, ligai progresuojant toliau, užuot realiai ir veiksmingai gydant ją ankstyvame etape.

Atsižvelgiant į tai, SAM pradėjo formuoti naują vaistų skyrimo praktiką.

2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinės rekomendacijos. Jose nustatoma, kad pirmą kartą skiriant BZD rekomenduotinas skyrimo laikas ribojamas iki 12 savaičių (su išimtimis), o ilgalaikiams BZD vartotojams sudaromos sąlygos gydytojui padedant saugiai sumažinti ir (ar) nutraukti BZD vartojimą, arba atskirais atvejais tęsti esamą vartojimą be apribojimų (kai vartojantis asmuo yra vyresnio amžiaus, vartoja ilgą laiką stabilia terapine doze arba serga lėtinėmis psichikos ligomis).