"Delta" su pliusu. Ko tikėtis iš naujos "indiškosios" padermės varianto

Per pastaruosius du mėnesius "indiškoji" SARS-CoV-2 padermė — PSO klasifikacijoje "delta" — greitai išplito visame pasaulyje

VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Kol mokslininkai aiškinasi, kiek ji pavojinga ir ar vakcinos yra veiksmingos prieš šią atmainą, Indijos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie naujo porūšio — "delta plius" — atsiradimą, rašo RIA Novosti autorius Vladislavas Strekopitovas.

Pavojingos mutacijos

Virusai mutuoja nuolat, čia nėra nieko ypatingo. Blogiau, kai mutacijos veikia sritis, nuo kurių priklauso ligos sukėlėjo agresyvumas. Būtent tokia yra situacija su "delta" variantu: jis turi keturias smaigalio baltymo mutacijas, kurios yra atsakingos už viruso prisijungimą prie sveikų ląstelių ir įsiskverbimą į jas. Problema ta, kad smaigalys arba S-baltymas paveikia antivirusinių vaistų ir vakcinų veikimą, ir kuo daugiau jis mutuoja, tuo mažesnis jų efektyvumas.

Išsamiausius ir naujausius duomenis apie visas SARS-CoV-2 koronaviruso mutacijas galima rasti portale "Outbreak.info", sukurtame Scripps instituto, remiant organizacijoms, priklausančioms pasaulinei mokslo iniciatyvai GISAID, kuri suteikia atvirą prieigą prie genominių tyrimų rezultatų.

B.1.617 koronaviruso variantas pirmą kartą buvo nustatytas Indijoje 2020 metų spalio mėnesį. Vėliau buvo atrasti trys jo porūšiai — B.1.617.1, B.1.617.2 ir B.1.617.3 su smaigalio baltymo mutacijomis. Variantai B.1.617.1 ir B.1.617.3 paplito ribotai, o šiandien PSO juos priskiria VOI — "Variants of Interest" ("dominančių variantų") — grupei. Dauguma šiemet sunkių antrosios COVID-19 bangos atvejų Indijoje, kai kasdien aptiktų atvejų skaičius sieka šimtus tūkstančių, siejami su B.1.617.2.

Iš pradžių ją vadino "indiškąja atmaina". Vėliau PSO ją įvardijo kaip "deltą" ir įtraukė į "nerimą keliančių" grupę VOC ("Variants of Concern"). Tai yra variantai, kurie plinta lengviau ir greičiau nei kiti, sukelia sunkesnes ligos formas ir yra mažiau jautrūs ankstesnės infekcijos ar vakcinos antikūnams.

Mokslininkai mano, kad laboratorijoje sukurti monokloniniai antikūnai, kurie parodė didelį efektyvumą kovoje su pradinėmis padermėmis, bus bejėgiai prieš "delta plius". Tačiau norint padaryti galutinę išvadą, reikia atlikti daugiau tyrimų. Vis dar nėra bendros nuomonės, ar prieš "delta plius" patartina naudoti tų, kurie persirgo COVID-19 formomis, sukeltomis kitų koronaviruso rūšių, plazmą.

Blogiau nei "delta"

Mokslininkų teigimu, "delta" savo agresyvias savybes turi dėl keturių smaigalio baltymų mutacijų: L452R, T478K, D614G, P681R. Birželio mėnesį pranešta, kad Nepale buvo rasta B.1.617.2.1 su penkta mutacija — K417N, esantis receptorius surišančiame domene (RBD), kuris yra atsakingas už viriono prisijungimą prie receptorių, esančių žmogaus ląstelių paviršiuje. Suaktyvėjus S-baltymui, ši mutacija padidina viruso atsparumą antikūnams, kurie susidaro pas persirgusius ir vakcinuotus.

Birželio 21 dieną Indijos valdžia pranešė, kad šioje šalyje jau užfiksuota apie dvidešimt užsikrėtimo "neapolietišku" koronaviruso variantu, kurį pavadino "delta plius".

Mokslinio portalo "Nextstrain", kuris realiu laiku stebi patogenų evoliuciją, duomenimis, maždaug kovo mėnesį "indiškoji" B.1.617.2 padermė suskilo į dvi šakas, žymimas AY.1 ir AY.2, ir pradėjo aktyviai mutuoti. AY.1 šaka davė "delta plius" variantą, kuris iki šiol, be Indijos, buvo rastas 11 šalių — JAV, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Japonijoje, Portugalijoje, Lenkijoje, Turkijoje, Nepale ir Šveicarijoje.

Genominiai tyrimai rodo, kad K417N mutacija jau buvo kai kuriuose ankstesniuose SARS-CoV-2 variantuose, ypač "britiškojoje" B.1.1.7 padermėje "alfa". Tačiau kartu su kitomis "delta" mutacijomis jis yra ypač pavojingas.

Tuo tarpu AY.1 atšaka ir toliau aktyviai mutuoja. "Public Health England" savo naujausioje ataskaitoje pranešė, kad JK buvo užregistruoti 63 patobulintos "delta" padermės su nauja K417N mutacija genomo sekos variantai.

Norėdamos greitai reaguoti į naujų koronaviruso variantų atsiradimą, daugelis šalių kuria specialias genominio stebėjimo paslaugas. Visų pirma jos veikia JAV, ligų prevencijos ir kontrolės centro (CDC) sistemoje. Jos mokslininkai analizuoja SARS-CoV-2 viruso genomines sekas ir stebi, kaip jis keičiasi. Jų užduotis yra suprasti, kaip tai veikia viruso ypatybes, ir nepraleisti variantų, kurie gali būti neveikiami esamų vakcinų ar antivirusinių preparatų.