"Žmogus, kuris numatė pandemiją", laukia žmonijos išmirimo

Didžiosios Britanijos ir Amerikos žiniasklaida entuziastingai įrodo "kinišką" koronaviruso kilmę

Tariamai jis ištrūko iš Uhano laboratorijos — ir net nesinori pagalvoti, ar tai atsitiko atsitiktinai, ar tyčia.

Tačiau neseniai paaiškėjo, kad Didžioji Britanija žinojo apie neišvengiamą naujo pavojingo viruso atsiradimą daugelį metų iki pandemijos pradžios. Dar 2002 metais žinomas britų mokslininkas Martinas Ryzas (Martin Reese) išpranašavo, kad iki 2020 metų gruodžio 31 dienos pasaulyje įvyks nepaprasta katastrofa, kurią sukels nutekėjimas iš biolaboratorijos. Dėl to mirs mažiausiai milijonas žmonių.

Ryzas paskelbė savo prognozę "Long Bets" svetainėje. Dėl to galima lažintis įvairiomis temomis. 2017 metais iššūkį priėmė amerikiečių kalbininkas Stivenas Pinkeris (Steven Pinker). Jis statė 400 dolerių, kad nebus biologinės katastrofos. Kaip šiandien žinome, Pinkeris pralaimėjo. Koronaviruso pandemija prasidėjo 2020 metais, o iki metų pabaigos nusinešė daugiau nei tris milijonus gyvybių.

Ar tai sutapimas? Intelektualus pokštas, virtęs nelaimę lemiančia pranašyste? Bet pažiūrėkime, koks jis per mokslininkas — Martinas Ryzas.

Nepaisant susidomėjimo virusais ir biotechnologijomis, jis pagal savo pirmąją profesiją yra astrofizikas. Jo įspūdingos knygos buvo išverstos į daugelį kalbų, įskaitant rusų. Jis yra įvairių mokslo akademijų, įtarp jų ir Rusijos mokslų akademijos, narys. Jo pasiekimų, apdovanojimų ir prizų sąrašas yra nuostabus. Paminėsime tik tai, kad jis užėmė superprestižinį Didžiosios Britanijos astronomo karaliaus postą. 2005 metais jam buvo suteiktas Pero ir barono vardas. Jis sėdi Lordų rūmuose ir aktyviai dalyvauja politikoje.

Marinas Ryzas, išgarsėjęs tuo, kad tyrė kvazarus ir juodąsias skyles, pastaruosius dešimtmečius užsiėmė žmonijos išmirimo tema. Savo knygoje "Mūsų paskutinė valanda" (angl. "Our Final Hour") jis 2003 metais žmonėms suteikė 50/50 šansus išgyventi, be to, masinė mirtis turi įvykti šiame amžiuje. 2018 metų knyga "Apie ateitį" (angl. "On the Future") maždaug apie tą patį.

2012 metais Ryzas Kembridže įsteigė Egzistencinės rizikos tyrimo centrą (CSER). Beveik prieš dešimt metų jo sudarytas grėsmių žmonijai sąrašas atrodo tiesiog pranašiškas. Pirmoje vietoje — pandemija, kurią sukelia viruso nutekėjimas iš laboratorijos. Toliau — rizikos, susijusios su neteisinga kova su globaliniu atšilimu. Ir galiausiai — kibernetinės atakos ir didelio masto gedimai programuojant svarbiausius žmogaus infrastruktūros objektus.

CSER niekada nebuvo tik socialinių mokslų bendruomenė. Jo darbas iš esmės nulėmė pasaulio darbotvarkę. Pavyzdžiui, 2015 metais pasaulinio atšilimo seminaras turėjo įtakos popiežiaus enciklikai apie klimato pokyčius. Vėliau CSER sukurta kalba buvo įtraukta į naujojo Paryžiaus klimato susitarimo leidimo tekstą.

Martinas Ryzas sukūrė specialią tarpparlamentinę grupę "Ateities kartoms". Jos centras aktyviai bendradarbiauja su Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos ministerijomis. Seminaruose dalyvauja pagrindinių padalinių vadovai iš įvairių šalių. Apskritai mokslininką teisėtai galima priskirti prie įtakingiausių asmenų pasaulinėje įstaigoje. Žurnalistai jį vadina "britų mokslo balsu".

Dar 2014 metais "britų mokslo balsas" nupiešė būsimos pandemijos scenarijų. Ryzas atkreipė dėmesį į mokslininkų, dirbusių Olandijos laboratorijoje ir Viskonsino laboratorijoje, patirtį. 2011 metais jie modifikavo paukščių gripo virusą H5N1, padidindami jo užkrečiamumą ir sukeliamą mirštamumą taip, kad jis būtų panašus į Ispanijos gripo virusą, kuris pražudė dešimtis milijonų žmonių.

Martinas Ryzas teigė, kad vienas "neturintis pusiausvyros" biologas, nusprendęs, kad "Žemėje yra per daug žmonių", galėtų pasiimti gyvus šio viruso mėginius ir vykti kartu su jais į kelionę, išsklaidydamas infekciją svarbiausiuose pasaulio oro uostuose. Tuomet jis ne kartą pakartojo šią mintį interviu metu.

Formaliai Ryzo organizacija yra skirta kovoti su pasaulinėmis rizikomis. Vis dėlto stebina tai, kaip CSER katastrofiškos prognozės virto realybe. Vos per kelerius metus sausos jų pranešimų eilutės žiniasklaidoje virto paniškomis antraštėmis. Tarsi britų mokslininkai ne tiek kovoja su problemomis, kiek jas planuoja.

Paskelbiama biologinių rizikų ataskaita — ir po kelerių metų tarsi pagal scenarijų klostosi koronaviruso pandemija. 2017 metais centre vyko "Juodojo dangaus" konferencija, kurioje svarstyta pagrindinės infrastruktūros gedimo galimybė kibernetinės atakos atveju. Po trejų metų JAV paskelbė apie kibernetines atakas prieš jų pagrindines institucijas ir naftos vamzdyną.

Kai kurios Ryzo idėjos atrodo fantastiškai, kaip filmo apie katastrofą scenarijus. Pavyzdžiui, jis mano, kad tam tikru metu žmonija kovos su visuotiniu atšilimu iš lėktuvų purškdama specialų aerozolį, kuris blokuos saulės spindulių patekimą. Tačiau būtent šią technologiją Harvardo mokslininkai dabar rimtai apskaičiuoja — ir tai daro už pinigus ir pagal Bilo Geitso užsakymą.

Ryzas įsitikinęs, kad ši technologija tikrai veiks, tačiau jos taikymas kažkodėl prives prie pasaulino karo, o tada viskas bus blogai, sustiprės atšilimas ir pusė žmonijos išnyks.

Pagrindinis Egzistencinės rizikos tyrimo centro investuotojas yra praktiškai mūsiškis. Gimęs sovietų Estijoje, baigęs Tartu universitetą, 49 metų Janas Talinas kadaise buvo vienas iš "Skype" įkūrėjų. Kapitalą, gautą pardavus jo akcijų paketą įmonėje, jis investuoja į panašius centrus egzistencinės rizikos tyrimams. Jis taip pat labai domisi internetine medicina — jis investuoja į startuolius, kurie surenka kuo daugiau medicininių duomenų iš vartotojų.

Nerimą kelia tai, kad Talinas — kultinio amerikiečių mąstytojo Eliazario Judkovskio gerbėjas. Šis savamokslis filosofas pozicionuoja save kaip "racionalizmo" mokyklos įkūrėją ir dirbtinio intelekto problemų tyrinėtoją. Bet jei atvirai, pagrindinė tema, kurią jis nagrinėja su neslepiamu valiūkiškumu — neišvengiamas žmonijos sunaikinimas. Tarp įvairių bendro išnykimo scenarijų Judkovskis prieš 15 metų numatė masines mirtis nuo dirbtinai sukurto viruso.

Galima teigti, kad protingi žmonės iš mokslo ir aukštųjų technologijų tiesiog gerai nuspėja ateitį. Pagrįstas klausimas: kodėl jie tam neužkirto kelio? Kyla įtarimas, kad Didžiosios Britanijos elitas teikia administracinius išteklius labai turtingiems "Bigtech" lyderiams, įgyvendindamas savo mizantropinius planus šiame tandeme, o nesuskaičiuojami pranešimai, konferencijos, leidiniai pateikia puikią legendą apie būsimą diversiją.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.