https://lt.sputniknews.com/20210628/blogiau-nei-nato-jav-kuria-galinga-karini-bloka-rytus-nuo-rusijos-17219009.html
"Blogiau nei NATO": JAV kuria galingą karinį bloką į rytus nuo Rusijos
"Blogiau nei NATO": JAV kuria galingą karinį bloką į rytus nuo Rusijos
Sputnik Lietuva
Šimtai tūkstančių kariškių, lėktuvnešių puolamosios grupės ir strateginė aviacija — Pentagonas greitai pumpuoja ginklus į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną 2021.06.28, Sputnik Lietuva
2021-06-28T16:00+0300
2021-06-28T16:00+0300
2021-06-28T18:45+0300
politika
analitika
jav
nato
rusija
tarptautiniai santykiai
kinija
indija
japonija
ramusis vandenynas
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/01/12/14232939_1:0:1734:975_1920x0_80_0_0_7fe7faa6f3a56670cfd9b33710c51448.jpg
Vašingtonas siekia čia suformuoti karinį bloką, kuris, pasak ekspertų, taps NATO analogu Azijoje. Nors nurodytas tikslas yra sulaikyti Kiniją, tai rimtai paveiks Rusijos saugumą. Plačiau tai, ką turėjo omenyje amerikiečiai, aiškinosi RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.Visiška kontrolėKalbos apie karinio bloko Azijoje sukūrimą, panašų į Šiaurės Atlanto aljansą, prasidėjo 2000-ųjų pabaigoje. 2007 metais Japonijos ministras pirmininkas Šinzo Abė pasiūlė organizuoti vadinamąjį keturių šalių dialogą saugumo klausimais, ankstyvosiose stadijose dalyvaujant JAV, Japonijai, Australijai ir Indijai.Vėliau turėjo prisijungti kitos Azijos šalys, besiribojančios su Kinija. Akivaizdu, kad už to stovi amerikiečiai, kurie Kiniją laiko pagrindiniu geopolitiniu priešu.Japonija labai priklauso nuo JAV — salose jau seniai registruoti amerikiečių jūrų pėstininkai, pastatytos galingos bazės, Vašingtonas aprūpina Japonijos savigynos pajėgas ginklais ir įranga.Dar vienas Amerikos satelitas Ramiajame vandenyne yra Australija, pagrindinė JAV sąjungininkė už NATO ribų. Australai dalyvavo Persijos įlankos kare, kovojo Afganistane ir Irake. Šalies 80 000 karių pajėgos turi tankus "Abrams", šarvuočius M113, haubicas M198 ir M2A2, raketos sistemas "Javelin" ir šautuvus M4A1, aviacija turi — "Chinook" ir "Black Hawk" sraigtasparnių.Pasak Rusijos generalinio štabo generalinės valdybos, amerikiečiai spartina antikiniškos koalicijos, pagrįstos keturkampiu saugumo dialogu, formavimąsi. Tuo pačiu metu jie aktyviai daro įtaką Indijai. "Be Australijos ir Japonijos, ypatinga reikšmė teikiama Indijos dalyvavimui šiame formate, kuri savo užsienio politiką tradiciškai kuria savarankiškai", — sakė departamento vadovas admirolas Igoris Kostiukovas.Pasak karo mokslų daktaro Konstantino Sivkovo, Vašingtonas bandys į aljansą įtraukti kitas šalis, tokias kaip Filipinai ir Indonezija."Jiems reikia plataus bloko, kuris apimtų visą vakarinę Ramiojo vandenyno dalį, — sakė jis. — Žinoma, tai kelia grėsmę Rusijai. Galų gale, viskas vyksta prie mūsų rytinių sienų. JAV veiksmai gali paskatinti sukurti Rusijos-Kinijos karinį aljansą. Tuomet Indijai iškyla klausimas — pereiti į amerikiečių pusę, kas sukels gana rimtas pasekmes jai, arba paremti Rusiją".Žaidžia prieštaravimaisEkspertas daro prielaidą, kad vystantis tokiems įvykiams Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kurioje dalyvauja Rusija, Kinija ir Indija, prisijungus kitoms šalims, taps kariniu-politiniu bloku.Tai labai apsunkins padėtį regione JAV. Tačiau Vašingtonas vis dar tikisi visiškai kontroliuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną (APR), kuris, anot Rusijos generalinio štabo, ateityje taps pasaulio ekonomikos lokomotyvu ir pirmaujančių valstybių konkurencijos arena. Norėdami įtraukti Delį į karinį bloką, Amerikos politikai žais senais Indijos ir Kinijos prieštaravimais, RIA Novosti aiškina Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas Konstantinas Sokolovas.Sokolovas taip pat neabejoja, kad tokio karinio bloko sukūrimas yra susijęs su neigiamiausiomis pasekmėmis Rusijai. "Mes istoriškai esame draugiški su Kinija ir Indija, — pabrėžia jis. — Indijos ir Kinijos konfrontacijos įžiebimas reiškia Maskvai labai didelius sunkumus užsienio politikoje".Tačiau ekspertai sutaria, kad naujos karinės koalicijos suformavimas APR užtruks ne vienerius metus. Dėl paprastos priežasties — šie planai oponentų turi ne mažiau nei šalininkų."Indijoje, Kinijoje ir kitose šalyse yra pakankamai blaivaus mąstymo žmonių, — patikslina Sokolovas. — Visi puikiai supranta, kad toks aljansas sustiprins JAV buvimą regione, tačiau nesustiprins saugumo. Priešingai, labiau didins įtampą".Pasiruošimas karuiPastaraisiais metais JAV labai padidino savo karinę grupuotę Ramiojo vandenyno regione. Amerikos karo laivai reguliariai įplaukia į 12 mylių zoną aplink Paraselio salas ir Spratlio salyną, dėl kurių Kinija dešimtmečius ginčijasi su keliomis APR šalimis.JAV laivyno pratybos Ramiajame vandenyne prie Kinijos vandenų taip pat pastebimai padažnėjo. Pavyzdžiui, birželį lėktuvnešis "Ronald Reagan" įplaukė į Pietų Kinijos jūrą. Pasak legendos, lėktuvnešių puolamoji grupė veikė siekdama užtikrinti JAV regioninių sąjungininkų saugumą.Nuo 2020 metų JAV karinis jūrų laivynas regione vienu metu dislokavo tris lėktuvnešių puolamąsias grupes. Strateginiai bombonešiai B-52, B-1 ir B-2 periodiškai perdislokuojami į Anderseno oro bazę Marianų salose. Kartais čia budi iki 15 orlaivių, gabenančių branduolinius ginklus.Pentagonas vis dažniau įtraukia draugiškas šalis į pratybas. Pavyzdžiui, japonų ir amerikiečių jūreiviai padvigubino bendrų treniruočių intensyvumą. 2021 metais jie jau susitiko tam 23 kartus. Pekinas natūraliai protestuoja. Tačiau amerikiečiai, atsakydami į tai, pareiškia, kad plaukios visur, kur tik leidžia tarptautinė teisė.Rusijos generalinis štabas patikslino: Jungtinės Valstijos subūrė 400 000 asmenų grupę APR. 2019 metais amerikiečiai sukūrė visą strategiją, kurios tikslas yra pranašumas per karinį buvimą, didesnį mokytumą ir kovinę veiklą bei ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą moderniomis kovinėmis sistemomis.Ramiajame vandenyne prieš kelerius metus Pentagonas sukūrė naujo tipo padalinį — daugiavaldę darbo grupę, skirtą įsilaužti į gynybą ir sunaikinti pagrindinius priešo taikinius. Apskritai regione yra daugiau nei 200 JAV ginkluotųjų pajėgų objektų, įskaitant daugiau nei 50 karinių bazių.Be to, Vašingtonas planuoja iki 2024 metų dislokuoti APR 1-ąjį operatyvinį laivyną. Junginys veiks rytinėje Indijos vandenyno dalyje. Tai atlaisvins 7-ojo operatyvinio laivyno išteklius ir sutelks juos sprendžiant problemas Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrose ir suintensyvins karinę veiklą dėl KLR sutramdymo Pietų ir Pietryčių Azijoje.
https://lt.sputniknews.com/20210626/jav-paragino-pakeisti-savo-elgesi-pries-mokant-rusija-ir-kinija-17200572.html
https://lt.sputniknews.com/20210615/pekinas-ragina-nato-nustoti-kurstyti-kinijos-grsms-teorijas-16957601.html
https://lt.sputniknews.com/20210620/ateis-ne-tik-rusai-amerikieius-istumia-naujas-stiprus-aidjas-17014374.html
https://lt.sputniknews.com/20210624/rusijos-urm-ukrainos-ir-amerikos-pratybas-sea-breeze-pavadino-provokacija-17167356.html
https://lt.sputniknews.com/20210613/jav-generolas-papasakojo-kaip-nato-gali-nugaleti-rusija-juodojoje-juroje-16922301.html
jav
rusija
kinija
indija
ramusis vandenynas
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/01/12/14232939_217:0:1517:975_1920x0_80_0_0_6f96470735652c6c1d3f52a879284811.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
politika, analitika , jav, nato, rusija, tarptautiniai santykiai, kinija, indija, japonija, ramusis vandenynas
politika, analitika , jav, nato, rusija, tarptautiniai santykiai, kinija, indija, japonija, ramusis vandenynas
"Blogiau nei NATO": JAV kuria galingą karinį bloką į rytus nuo Rusijos
16:00 28.06.2021 (atnaujinta: 18:45 28.06.2021) Šimtai tūkstančių kariškių, lėktuvnešių puolamosios grupės ir strateginė aviacija — Pentagonas greitai pumpuoja ginklus į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną
Vašingtonas siekia čia suformuoti karinį bloką, kuris, pasak ekspertų, taps NATO analogu Azijoje. Nors nurodytas tikslas yra sulaikyti Kiniją, tai rimtai paveiks Rusijos saugumą. Plačiau tai, ką turėjo omenyje amerikiečiai, aiškinosi
RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.
Kalbos apie karinio bloko Azijoje sukūrimą, panašų į Šiaurės Atlanto aljansą, prasidėjo 2000-ųjų pabaigoje. 2007 metais Japonijos ministras pirmininkas Šinzo Abė pasiūlė organizuoti vadinamąjį keturių šalių dialogą saugumo klausimais, ankstyvosiose stadijose dalyvaujant JAV, Japonijai, Australijai ir Indijai.
Vėliau turėjo prisijungti kitos Azijos šalys, besiribojančios su Kinija. Akivaizdu, kad už to stovi amerikiečiai, kurie Kiniją laiko pagrindiniu geopolitiniu priešu.
Japonija labai priklauso nuo JAV — salose jau seniai registruoti amerikiečių jūrų pėstininkai, pastatytos galingos bazės, Vašingtonas aprūpina Japonijos savigynos pajėgas ginklais ir įranga.
Dar vienas Amerikos satelitas Ramiajame vandenyne yra Australija, pagrindinė JAV sąjungininkė už NATO ribų. Australai dalyvavo Persijos įlankos kare, kovojo Afganistane ir Irake. Šalies 80 000 karių pajėgos turi tankus "Abrams", šarvuočius M113, haubicas M198 ir M2A2, raketos sistemas "Javelin" ir šautuvus M4A1, aviacija turi — "Chinook" ir "Black Hawk" sraigtasparnių.
Pasak Rusijos generalinio štabo generalinės valdybos, amerikiečiai spartina antikiniškos koalicijos, pagrįstos keturkampiu saugumo dialogu, formavimąsi. Tuo pačiu metu jie aktyviai daro įtaką Indijai. "Be Australijos ir Japonijos, ypatinga reikšmė teikiama Indijos dalyvavimui šiame formate, kuri savo užsienio politiką tradiciškai kuria savarankiškai", — sakė departamento vadovas admirolas Igoris Kostiukovas.
Pasak karo mokslų daktaro Konstantino Sivkovo, Vašingtonas bandys į aljansą įtraukti kitas šalis, tokias kaip Filipinai ir Indonezija.
"Jiems reikia plataus bloko, kuris apimtų visą vakarinę Ramiojo vandenyno dalį, — sakė jis. — Žinoma, tai kelia grėsmę Rusijai. Galų gale, viskas vyksta prie mūsų rytinių sienų. JAV veiksmai gali paskatinti sukurti Rusijos-Kinijos karinį aljansą. Tuomet Indijai iškyla klausimas — pereiti į amerikiečių pusę, kas sukels gana rimtas pasekmes jai, arba paremti Rusiją".
Ekspertas daro prielaidą, kad vystantis tokiems įvykiams Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija, kurioje dalyvauja Rusija, Kinija ir Indija, prisijungus kitoms šalims, taps kariniu-politiniu bloku.
Tai labai apsunkins padėtį regione JAV. Tačiau Vašingtonas vis dar tikisi visiškai kontroliuoti Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną (APR), kuris, anot Rusijos generalinio štabo, ateityje taps pasaulio ekonomikos lokomotyvu ir pirmaujančių valstybių konkurencijos arena.
Norėdami įtraukti Delį į karinį bloką, Amerikos politikai žais senais Indijos ir Kinijos prieštaravimais, RIA Novosti aiškina Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas Konstantinas Sokolovas.
"Čia nėra nieko netikėto. Indija ir Kinija yra pagrindinės regione, likusioms tenka palaikomasis vaidmuo. O JAV tikslas, kaip visada, yra kovoti svetimomis rankomis, o ne švaistyti savo jėgas. Karinė parama, saugumas, įskaitant informaciją, yra antraeilis klausimas".
Sokolovas taip pat neabejoja, kad tokio karinio bloko sukūrimas yra susijęs su neigiamiausiomis pasekmėmis Rusijai. "Mes istoriškai esame draugiški su Kinija ir Indija, — pabrėžia jis. — Indijos ir Kinijos konfrontacijos įžiebimas reiškia Maskvai labai didelius sunkumus užsienio politikoje".
Tačiau ekspertai sutaria, kad naujos karinės koalicijos suformavimas APR užtruks ne vienerius metus. Dėl paprastos priežasties — šie planai oponentų turi ne mažiau nei šalininkų.
"Indijoje, Kinijoje ir kitose šalyse yra pakankamai blaivaus mąstymo žmonių, — patikslina Sokolovas. — Visi puikiai supranta, kad toks aljansas sustiprins JAV buvimą regione, tačiau nesustiprins saugumo. Priešingai, labiau didins įtampą".
Pastaraisiais metais JAV labai padidino savo karinę grupuotę Ramiojo vandenyno regione. Amerikos karo laivai reguliariai įplaukia į 12 mylių zoną aplink Paraselio salas ir Spratlio salyną, dėl kurių Kinija dešimtmečius ginčijasi su keliomis APR šalimis.
JAV laivyno pratybos Ramiajame vandenyne prie Kinijos vandenų taip pat pastebimai padažnėjo. Pavyzdžiui, birželį lėktuvnešis "Ronald Reagan" įplaukė į Pietų Kinijos jūrą. Pasak legendos, lėktuvnešių puolamoji grupė veikė siekdama užtikrinti JAV regioninių sąjungininkų saugumą.
Nuo 2020 metų JAV karinis jūrų laivynas regione vienu metu dislokavo tris lėktuvnešių puolamąsias grupes. Strateginiai bombonešiai B-52, B-1 ir B-2 periodiškai perdislokuojami į Anderseno oro bazę Marianų salose. Kartais čia budi iki 15 orlaivių, gabenančių branduolinius ginklus.
Pentagonas vis dažniau įtraukia draugiškas šalis į pratybas. Pavyzdžiui, japonų ir amerikiečių jūreiviai padvigubino bendrų treniruočių intensyvumą. 2021 metais jie jau susitiko tam 23 kartus. Pekinas natūraliai protestuoja. Tačiau amerikiečiai, atsakydami į tai, pareiškia, kad plaukios visur, kur tik leidžia tarptautinė teisė.
Rusijos generalinis štabas patikslino: Jungtinės Valstijos subūrė 400 000 asmenų grupę APR. 2019 metais amerikiečiai sukūrė visą strategiją, kurios tikslas yra pranašumas per karinį buvimą, didesnį mokytumą ir kovinę veiklą bei ginkluotųjų pajėgų aprūpinimą moderniomis kovinėmis sistemomis.
Ramiajame vandenyne prieš kelerius metus Pentagonas sukūrė naujo tipo padalinį — daugiavaldę darbo grupę, skirtą įsilaužti į gynybą ir sunaikinti pagrindinius priešo taikinius. Apskritai regione yra daugiau nei 200 JAV ginkluotųjų pajėgų objektų, įskaitant daugiau nei 50 karinių bazių.
Be to, Vašingtonas planuoja iki 2024 metų dislokuoti APR 1-ąjį operatyvinį laivyną. Junginys veiks rytinėje Indijos vandenyno dalyje. Tai atlaisvins 7-ojo operatyvinio laivyno išteklius ir sutelks juos sprendžiant problemas Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrose ir suintensyvins karinę veiklą dėl KLR sutramdymo Pietų ir Pietryčių Azijoje.