Šalį nelegalių migrantų krizė užklumpa ne pirmą kartą, pareiškė Statistikos departamentas

Daugiausia migrantų šiemet pasieniečiai sulaikė birželio pradžioje — tuo metu buvo sučiupti 52 asmenys

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Nelegalių migrantų iš Baltarusijos antplūdis į Lietuvą fiksuojamas ne pirmą kartą, praneša Statistikos departamentas.

Pažymima, jog didesnės ar mažesnės migrantų grupelės pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu sustabdomos beveik kasdien. Birželio pabaigoje buvo skaičiuojama, kad šiemet pasieniečiai sulaikė daugiau kaip pusę tūkstančio migrantų.

Tai beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, kai buvo sulaikytas 81 nelegaliai sieną kirtęs asmuo.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausia šiemet pasieniečiai sulaikė migrantų birželio pradžioje — tuo metu buvo sučiupti 52 asmenys iš Irako, Sirijos, Baltarusijos, Rusijos ir tai buvo penkerių metų per vieną parą sulaikytų migrantų rekordas.

Tuo tarpu 1998 metų lapkritį lenkų pasieniečiai Lietuvai perdavė net 113 nelegaliai valstybių sieną kirtusių asmenų iš Vietnamo, Afganistano, Pakistano, Indijos, Somalio, Bangladešo ir Afrikos grupę.

Vėlyvą rudenį užsieniečiai per Lietuvą traukė į Vokietiją. Manoma, kad į šalį jie pateko iš Baltarusijos, kurioje tuo metu oficialiais duomenimis glaudėsi apie 150 tūkst., o neoficialiais – 350 tūkst. nelegalių migrantų.

Pabrėžiama, jog 1998 metais Lietuvoje buvo sulaikyta beveik pusė tūkstančio nelegalių migrantų ir tai dar nebuvo pats didžiausias jų antplūdis. Dar labiau nelegalūs migrantai per Lietuvą į Vakarus veržėsi 1997 metais. Tada jų šalyje buvo sulaikyta beveik 1,4 tūkst.

Toks pats neteisėtai sieną kirtusių asmenų skaičius Lietuvoje buvo užfiksuotas ir 1995-aisiais, o 1996 metais Lietuvos pasienyje sulaikytas 1 551 neteisėtai sieną kirtęs asmuo. Nelegaliems migrantams tada padėdavo ir Lietuvos pasieniečiai.

Praėjusio šimtmečio pabaigoje neteisėtai valstybės sieną kirto dažniausiai Pakistano piliečiai, antroje vietoje buvo afganistaniečiai, trečioje – indai.

Vėliau į Lietuvą plūstelėjo vietnamiečių banga, būta nemažai Rusijos, Gruzijos ir Baltarusijos piliečių.

Tarp šiemet sulaikytų asmenų daugiausia yra Irako bei Irano, Sirijos piliečių, taip pat pasieniečiai sulaikė baltarusių, rusų, turkų, po kelis – Jemeno, Egipto, Somalio, Gambijos, Gvinėjos ir Maroko piliečius.

Daugumai Lietuvoje sulaikomų nelegalių migrantų ši šalis – tik tarpinė stotelė. Vis dėlto nemažai jų bando prašytis prieglobsčio ir Lietuvoje.

Statistikos departamento duomenimis, šiais metais prašymų dėl prieglobsčio daugiausia pateikė Irako piliečiai. Per keturis pirmuosius šių metų mėnesius prieglobsčio paprašė 75 šios šalies piliečiai, tarp kurių daugiausia asmenys nuo 35 iki 64 metų, taip pat 19 nepilnamečių.

Antroje vietoje – baltarusiai, kurių vien šiemet Lietuvoje prieglobsčio paprašė 67, iš jų – 13 nepilnamečių.

Prieglobsčio Lietuvoje taip pat laukia Tadžikijos (23) bei Rusijos (20) piliečiai, keli sirų vaikai, po kelis Šri Lankos, Afganistano, Azerbaidžano, Nigerijos, Turkijos piliečius.

Tarp prašančiųjų prieglobsčio yra vienas Gruzijos pilietis, taip pat – migrantai iš Bangladešo, Ukrainos, Armėnijos ir Eritrėjos. Kai kurie jų prašymus dėl prieglobsčio pateikia jau ne pirmą kartą.

Daugiausia trečiųjų šalių piliečių iš Lietuvos pernai buvo išsiųsta į Ukrainą – 636, Baltarusiją – 333, Rusiją – 104, Uzbekistaną – 92, Kazachstaną – 80.

Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, o netrukus pasienyje su Baltarusija dirbti pradės Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.

Pareiškimai apie migrantų srautus prasidėjo po Aleksandro Lukašenkos gegužės pabaigoje pasakytos kalbos, kurioje jis teigė, kad šalis užkerta kelią narkotikams ir nelegaliems migrantams į Lietuvą, tačiau atsižvelgdamas į spaudimą iš Vakarų Minskas gali susimąstyti, ar verta tai daryti toliau. Lietuvoje šie žodžiai suvokiami kaip grėsmė iš Baltarusijos pusės.