Tarifų augimas ir mokėjimų pokyčiai: kas pasikeis Lietuvoje nuo liepos

Tarp svarbių pokyčių yra ir plastikinių indų atsisakymas restoranuose ir kavinėse pagal ES direktyvą

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Kai kurie pokyčiai prasidės liepos mėnesį. Sputnik Lietuva papasakojo, ko galima tikėtis gyventojams tiek darbe, tiek kasdieniame gyvenime.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

Nuo liepos 1 dienos savarankiškai dirbantys asmenys, kurių veikla buvo nutraukta ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki nepaprastosios padėties ar karantino paskelbimo ir kurie kreipėsi dėl nedarbo statuso, galės gauti darbo paieškos pašalpą. 212 eurų išmoką bus galima gauti iki rugpjūčio 31 dienos.

Jei karantinas bus atšauktas, paskutinė parama savarankiškai dirbantiems asmenims bus suteikta liepos mėnesį (mokama už birželį) — 260 eurų išmoka. Už liepą ir rugpjūtį išmokos nebus mokamos. Savarankiškai dirbantys žmonės, atšaukę savo veiklos registraciją, galės gauti darbo paieškos išmokas. Šiuo metu darbo paieškos pašalpą gauna beveik šešis kartus mažiau žmonių nei 2020 metų pabaigoje.

Privalumai ir privilegijos

Nuo liepos 1 dienos asmenys, gaunantys socialinės apsaugos neįgalumo pensiją, našlės ir vaikų namų pašalpą, nelaimingų atsitikimų darbe ar socialinės paramos išmokas, galės gauti visas bedarbio pašalpas. Iki šiol jiems buvo mokamas tik skirtumas tarp gaunamų išmokų ir bedarbio pašalpų.

Bedarbio pašalpa mokama tiems, kurie per pastaruosius 30 mėnesių iki registracijos įdarbinimo tarnyboje dienos turi bent 12 mėnesių socialinio nedarbo draudimą ir turi bedarbio statusą.

Be to, nuo liepos 1 dienos vieniši socialinės paramos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priedų gavėjai galės kreiptis į Socialinio draudimo fondą ("Sodra") dėl išmokos vienam asmeniui. Tai 28 eurai. Kreiptis galite tik internetu ir ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai gavote teisę į šią lengvatą.

Našlėms, gaunančioms socialinės paramos pensijas ir nedidelius priedus prie pensijų, taip pat galima, jei jie neturi teisės gauti našlio pensijos arba gaunama našlio pensija yra mažesnė nei 28,63 euro.

Nuo liepos 1 dienos ligos išmoka iki 100 procentų realaus darbo užmokesčio bus mokama sergantiems COVID-19 darbuotojams sveikatos apsaugos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiais žmonėmis yra neišvengiamas ar būtinas, neatsižvelgiant į tai, ar tie žmonės sudarė sutartis.

Nuo liepos pradžios daugiau senjorų galės pasinaudoti 50 procentų nuolaida viešajam transportui.

Nuo liepos 1 dienos didės socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Minimalus fiksuoto darbo užmokesčio koeficientas bus padidintas 30 procentų, o ne 20 procentų, o socialiniai darbuotojai taip pat gaus daugiau pinigų už esamą kvalifikacijos kategoriją. Už tai savivaldybės papildomai gavo 2,8 milijono eurų.

Taip pat nuo liepos pradžios įsigalioja įstatymo pataisos, pagal kurias nuo rugsėjo 1 dienos nemokami mokykliniai pietūs suteikiami ne tik visiems ikimokyklinukams ir pirmokams, bet ir visiems antrokams. Prašymo pateikti nereikia.

Pašalpa ieškantiems darbo

Iki rugpjūčio 31 dienos bus mokama darbo paieškos išmoka. Nuo sausio mėnesio paramą galėjo gauti tik žmonės, netekę darbo pandemijos metu arba likus trims mėnesiams iki jos, tačiau negalintys gauti įprastų bedarbio pašalpų.

Iki rugpjūčio pabaigos darbuotojams, kurie dėl kritinės padėties negalės dirbti pas darbdavius, bus taikoma kita paramos priemonė — prastovos subsidija. Liepos mėnesį subsidija neviršys 90 procentų minimalios algos (MMA), tai yra, 577 eurai, o rugpjūtį — 60 procentų, tai yra, 385 eurai. Jei darbdavys kreipsis tik dėl rugpjūčio, bus atitinkamai sumokėta iki 90 proc.

Parama taip pat bus teikiama sugrįžus darbuotojams, kuriems prastovos trukmė ilgiausia. Už kiekvieną darbuotoją, kuris per šešis kalendorinius mėnesius (iki balandžio 30 dienos) nedirbo 600 darbo valandų, bus mokama 90 procentų MMA subsidija liepai (577 eurai) ir 60 procentų MMA rugpjūčio mėnesiui (385 eurai). Pašalpa bus mokama tik tada, jei nurodytas darbuotojas grįš į darbą ir dirbs.

Kylančios dujų ir elektros kainos

Daugumai vartotojų Lietuvoje dujų ir elektros kainos kils nuo liepos 1 dienos. Taigi, kai kurioms gamtinių dujų vartotojų grupėms vidutinis pokytis bus 26–50 proc. už kubinį metrą. Fiksuota tarifo dalis nesikeičia. Tai yra 0,56 euro per mėnesį klientams, kurie per metus sunaudoja iki 300 kubinių metrų degalų, ir 3,99 euro per mėnesį II ir III pogrupių vartotojams, kurie per metus sunaudoja iki 20 tūkstančių kubinių metrų dujų ir daugiau nei 20 tūkstančių kubinių metrų, atitinkamai.

I pogrupio vartotojams (mažiau nei 300 kubinių metrų per metus) kaina bus 0,63 euro už kubinį metrą dujų (26 proc. daugiau nei per pirmąjį pusmetį), II pogrupio — 0,41 euro už kubinį metrą dujų (46 proc. daugiau), o III pogrupio — 0,39 euro už kubinį metrą dujų (50 proc. daugiau).

Savo ruožtu elektros energija brangs vidutiniškai apie aštuonis procentus gyventojams, kurie per metus suvartoja mažiau nei 5 000 kilovatvalandžių ir nepasirinko nepriklausomo tiekėjo.

Valstybinės energetikos reguliavimo valdybos (VERT) duomenimis, elektros kaina, kuri dabar yra 4,240 cento už kilovatvalandę, nuo liepos padidės iki 5,036 cento. Augimą lemia aukštesnės ateities kainos, apyvartiniai taršos leidimai (ETS) ir aukštesnės žaliavų — dujų, naftos, anglies — kainos tarptautinėse rinkose.

Vilniuje buvo surengtas piketas prieš kainų kilimą, o opozicijos partijos kritikuoja vyriausybę, kuri šioje situacijoje nieko nedaro.

Plastiko gaminių atsisakymas

Lietuvoje nuo liepos 3 dienos Lietuvos parduotuvėse ir kavinėse nebebus įvairių plastikinių gaminių: plastikinių indų ir kitų prekių. Tokie pakeitimai palaipsniui įsigalioja visose ES šalyse dėl įvestos direktyvos.

Vienkartinių plastikinių gaminių draudimas ES įsigaliojo 2021 metais. Sąraše yra plastikiniai indai ir stalo įrankiai, medvilniniai tamponai, kokteilių šiaudeliai ir maišytuvai bei balionų laikikliai. Tačiau tam, kad verslas prisitaikytų prie naujų sąlygų, Lietuva nusprendė galutinai įgyvendinti ES direktyvą nuo šių metų liepos.

Sumažintas PVM tarifas

Lengvatinis 9 % PVM tarifas bus taikomas maitinimo ir išsinešimo paslaugoms (išskyrus alkoholinių gėrimų paslaugas) nuo liepos 1 dienos. Tai bus laikina ir truks iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.

Ši lengvata taip pat taikoma kultūros ir sporto sektoriams: visų rūšių meno ir kultūros įstaigoms, meno ir kultūros renginiams, sporto renginiams, sporto klubams ir atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo, asmens, atliekančio literatūrinius, meninius, liaudies ar cirko numerius) pasirodymams.

Siuntimo mokesčiai

Nuo liepos 1 dienos prekėms, perkamoms iš internetinių parduotuvių trečiosiose šalyse, kurių bendra vertė neviršija 22 eurų, nebebus galima atleisti nuo importo PVM. Jis bus apmokestintas už visus produktus, įsigytus iš trečiųjų šalių internetinių parduotuvių ir pakrautus partijomis. Be to, tvarkant importo deklaracijas šias prekes reikės deklaruoti muitinėje.

Importo PVM jau bus taikomas visoms prekėms, kurių muitinės deklaracijos priimamos liepos 1 dienos arba vėliau. Iki 22 eurų vertės prekėms, deklaruotoms muitinėje iki birželio 30 dienos 24 val., dar nebus taikomas PVM.

Be to, importo PVM bus taikomas visoms prekėms, tai yra 21 proc. siuntos vertės ir jos siuntimo išlaidų. Jei prekių vertė viršija 150 Eur, taikomas papildomas muito mokestis (tai procentas, skaičiuojamas nuo prekių vertės; muito suma priklauso nuo prekių pobūdžio ir klasifikacijos).

Lietuvos paštas taikys atnaujintus tarpininkavimo mokesčius (šiuo metu 8,69 euro mokestis taikomas visoms siuntoms, viršijančioms 22 eurus). Už mažos vertės daiktus, jei jų vertė neviršija 150 eurų, bus taikomas 3 eurų mokestis.