https://lt.sputniknews.com/20210704/apklausa-rodo-kad-4-is-5-lietuviu-noretu-pagerinti-namu-energini-efektyvuma-17317360.html
Apklausa rodo, kad 4 iš 5 lietuvių norėtų pagerinti namų energinį efektyvumą
Apklausa rodo, kad 4 iš 5 lietuvių norėtų pagerinti namų energinį efektyvumą
Sputnik Lietuva
Tuo tarpu 70 proc. lietuvių namuose esančių elektronikos prietaisų vidutinė energinė klasė yra A ar aukštesnė 2021.07.04, Sputnik Lietuva
2021-07-04T19:21+0300
2021-07-04T19:21+0300
2021-07-04T19:21+0300
visuomenė
apklausa
būstas
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/292/13/2921362_0:0:1000:563_1920x0_80_0_0_cc8a0f29d44ebea5bfc35406a86399ef.jpg
VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Kas trečias lietuvis atnaujindamas namus investuotų į šildymo, vėsinimo bei apšvietimo sistemų energinio naudingumo pagerinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, rodo "Swedbank" duomenys.Apklausa rodo, kad 4 iš 5 lietuvių norėtų padidinti savo namų energinį efektyvumą. Pirmiausia šalies gyventojai tai daryti yra linkę nesudėtingomis priemonėmis – 45 proc. naudotų energiją taupančias LED lemputes, 42 proc. įsigytų A ar aukštesnės energinės klasės elektroninių prietaisų.Tuo tarpu 25 proc. planuotų sudėtingesnius šildymo/vėsinimo sistemų energinio naudingumo pagerinimo sprendimus, nuosavos saulės elektrinės įsigijimą ar geoterminio šildymo įsirengimą, 22 proc. įsidiegtų energijos sąnaudas padedančias kontroliuoti automatizuotas sistemas.Apie visą šių sprendimų visumą svarstytų 30 proc. gyventojų. Dažniausiai tai 45–54 metų amžiaus, aukščiausių pajamų šalies didmiesčių gyventojai. "Swedbank" duomenimis, 70 proc. lietuvių namuose esančių elektronikos prietaisų vidutinė energinė klasė yra A ar aukštesnė. Pažymėta, jog prieš apsispręsdami pirkti aukštos energinės klasės prietaisą galimybes ilgainiui sutaupyti įvertintų 28 proc. gyventojų.Rinktis aukščiausios energinės klasės prietaisus, siekiant sumažinti energijos sąnaudas, dažniausiai linkę 45–54 metų aukščiausių pajamų gyventojai iš didžiųjų šalies miestų.
https://lt.sputniknews.com/20210627/populiariausias-apsauga-nuo-vagysciu-lietuvoje-sarvuotos-durys-ir-kaimynu-akylumas-17187096.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/292/13/2921362_0:0:1000:750_1920x0_80_0_0_6cc5a6cda94ce731840bafab171bbb75.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
visuomenė, apklausa, būstas
visuomenė, apklausa, būstas
Apklausa rodo, kad 4 iš 5 lietuvių norėtų pagerinti namų energinį efektyvumą
Tuo tarpu 70 proc. lietuvių namuose esančių elektronikos prietaisų vidutinė energinė klasė yra A ar aukštesnė
VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Kas trečias lietuvis atnaujindamas namus investuotų į šildymo, vėsinimo bei apšvietimo sistemų energinio naudingumo pagerinimą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, rodo "Swedbank" duomenys.
Apklausa rodo, kad 4 iš 5 lietuvių norėtų padidinti savo namų energinį efektyvumą. Pirmiausia šalies gyventojai tai daryti yra linkę nesudėtingomis priemonėmis – 45 proc. naudotų energiją taupančias LED lemputes, 42 proc. įsigytų A ar aukštesnės energinės klasės elektroninių prietaisų.
Tuo tarpu 25 proc. planuotų sudėtingesnius šildymo/vėsinimo sistemų energinio naudingumo pagerinimo sprendimus, nuosavos saulės elektrinės įsigijimą ar geoterminio šildymo įsirengimą, 22 proc. įsidiegtų energijos sąnaudas padedančias kontroliuoti automatizuotas sistemas.
Apie visą šių sprendimų visumą svarstytų 30 proc. gyventojų. Dažniausiai tai 45–54 metų amžiaus, aukščiausių pajamų šalies didmiesčių gyventojai.
"Swedbank" duomenimis, 70 proc. lietuvių namuose esančių elektronikos prietaisų vidutinė energinė klasė yra A ar aukštesnė.
Pažymėta, jog prieš apsispręsdami pirkti aukštos energinės klasės prietaisą galimybes ilgainiui sutaupyti įvertintų 28 proc. gyventojų.
Rinktis aukščiausios energinės klasės prietaisus, siekiant sumažinti energijos sąnaudas, dažniausiai linkę 45–54 metų aukščiausių pajamų gyventojai iš didžiųjų šalies miestų.