Kaip iš tikrųjų atsirado pagrindiniai Amerikos simboliai

Niujorkas
Niujorkas - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Jungtinės Valstijos daugeliui siejamos su Laisvės statula, dešrainiais ir mėsainiais, superherojais, džinsais ir džiazu, tačiau tik "Coca Cola" yra iš tikrųjų grynai amerikietiškas išradimas
Liepos 4-ąją JAV buvo švenčiama Nepriklausomybės diena. Apie tai, kaip amerikiečiai atsisakė Laisvės statulos, kodėl greitas maistas ir superdidvyriai buvo išgalvoti dar antikoje ir kas iš tikrųjų išrado džinsus — RIA Novosti autorės Olgos Raspopovos medžiagoje.

Laisvės statula

Kažkada monumentui, kuris tapo vienu iš JAV simbolių, negalėjo rasti pinigų. Lėšų rinkimas buvo organizuotas Prancūzijoje ir Amerikoje, tačiau jis vyko lėtai. Taigi, dovana iš Europos buvo pristatyta dešimt metų vėliau nei planuota, 1886 metais. Per vandenyną statula buvo gabenama išardyt: 300 fragmentų buvo supakuota į 214 dėžių.
Ledi Laisvė dėvi 879 dydžio sandalus, jos juosmens apimtis — 11 metrų. Pagal gandus skulptorius Frederikas Ogiustas Bartoldis (Frédéric Auguste Bartholdi), "Pasaulį apšviečiančios laisvės" (tai yra oficialus pavadinimas) autorius, griežtą veidą nusižiūrėjo iš motinos, o figūrą — iš meilužės.
Projekte dalyvavo ir Gustavas Eifelis: garsiojo bokšto kūrėjas sukūrė patikimą atraminę konstrukciją. Bet su medžiaga ne visai pataikė: originali raudonai ruda spalva išliko 20 metų. Tada apkala surūdijo, ir statula tapo žalia. Užtat atitinka dolerio atspalvį.
© Sputnik / Вера Голосова / Pereiti į medijų bankąLaisvės statula Niujorke
Статуя Свободы в Нью-Йорке - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Laisvės statula Niujorke

Dėdė Semas

Kodėl dėdę vadina būtent Semu? Pagal legendą, maisto produktus Amerikos armijai tiekė mėsininkas Samuelis Vilsonas: įmonės statinėse buvo raidės U.S., tai yra Jungtinės Valstijos, tačiau kareiviai juokavo, kad jomis rūpinasi malonus dėdė Semas.
Atpažįstamą lieso dėdės išvaizdą — aštrią barzdą, cilindrą, fraką ir dryžuotas kelnes — sugalvojo dailininkas Tomas Nastas (Thomas Nast). Taip jis vaizdavo Semą politinių karikatūrų serijoje XIX amžiaus antroje pusėje.
O juk garsusis sovietų plakatas "Motina tėvynė kviečia!" pasirodė Amerikos dėdės Semo dėka. Būtent šis vaizdas įkvėpė menininką Dmitrijų Moorą nupiešti plakatą "Ar tu užsirašei į savanorius?" (1920), kurį po dvidešimties metų perdirbo Iraklis Toidzė (Irakli Toidze).

Greitas maistas

Dešrainį į Valstijas atvežė verslus mėsininkas iš Frankfurto. Mėsainiai taip pat atsirado emigrantų iš Vokietijos dėka. Už keptas bulvytes reikia dėkoti belgams. Tačiau greitas maistas kaip pramonė atsirado 1920-aisiais metais būtent JAV, nors koncepcija buvo žinoma nuo Senovės Romos laikų: maistas, kuris gaminamas greitai, griežtai pagal standartus, nebrangiai kainuoja.
Pradininke tapo kompanija "Baltoji pilis" ("White Castle"), įkurta 1921 metais Kanzase. Jos firminis patiekalas buvo mėsainiai — naujovė buvo parduodama tik už penkis centus. Kad pritrauktų pirkėjus, buvo pasamdyti keli aktoriai, kurie, apsivilkę baltais gydytojų chalatais, kasdien užsuko į tinklo restoranus užkąsti. Skaičiavimas buvo teisingas: lankytojai nusprendė, kad kadangi gydytojai valgo stebuklingus sumuštinius, jie yra tikrai naudingi.
Vėliau "Baltosios pilies" idėją perėmė "McDonald's", kuris visą pasaulį pripratino prie greito maisto. 1999 metais "New York Times" žurnalistas Tomas Fridmanas (Thomas Friedman) netgi pateikė "auksinių arkų teoriją": dvi valstybės, kuriose yra šio tinklo restoranai, nekariaus tarpusavyje. Reikalas tas, kad "McDonald's" ateina į šalis, kurios įtrauktos į pasaulio ekonomikos sistemą, todėl tiesioginiai konfliktai joms nėra naudingi.
© Sputnik/ Андрей БогдановGreitas maistas
В Вильнюсе  в сквере музея кино и музыки театра Литвы проходил традиционный международный фестиваль гамбургеров BURGER FEST 2018 - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Greitas maistas

"Coca Cola"

O tai iš tikrųjų grynai amerikietiškas išradimas. Receptą 1886 metais Atlantoje išrado vaistininkas Džonas Stitas Pembertonas (John Stith Pemberton). Pirmasis variantas su kokos lapais (iš to ir pavadinimas) buvo parduodamas vaistinėse kaip vaistas "nuo nervų sistemos sutrikimų". Po 17 metų aktyvistai pareikalavo pašalinti iš populiaraus gėrimo priklausomybę sukeliančias medžiagas.
1980 metais "Coca-Cola" tapo oficialiu Olimpinių žaidynių Maskvoje gėrimu: įmonė spėjo sudaryti sutartį su sovietų vyriausybe prieš tai, kai JAV nusprendė boikotuoti žaidynes (nors tradiciškai "Pepsi" buvo populiaresnė TSRS). Gamyba buvo pradėta keliose sovietinėse gamyklose, tačiau vietoj firminių butelių gėrimas buvo pilamas į įprastą stiklinę tarą.
Sakoma, kad tik du aukščiausio lygio įmonės vadovai turi prieigą prie slapto recepto ir kiekvienas turi tik pusę informacijos. Pagal kitą versiją, slaptą receptą žino septyni žmonės. Iš tikrųjų receptas saugomas, tačiau jį žino dešimtys technologų.
Vienas garsiausių kolos gerbėjų yra Donaldas Trampas. Apvaliame kabinete, jo prašymu, netgi buvo įrengtas specialus mygtukas, kad prezidentas galėtų greitai užsisakyti gėrimą.
Coca-Cola вывеска - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
"Coca Cola"

Žvaigždėta ir dryžiuota vėliava

Keturi su minusu — būtent tokį pažymį 17-metis Robertas Heftas (Robert Heft) gavo 1958 metais už namų darbus. Tačiau piešinys dizaino projekte vaizdavo tai, kas galiausiai tapo šiuolaikine Amerikos vėliava — 50 žvaigždžių (pagal valstijų skaičių), septynios raudonos ir šešios baltos juostos. 13 linijų — būtent tiek britų kolonijų suformavo nepriklausomą valstybę. Iš viso vėliava buvo keičiama 26 kartus. Ir netrukus turi atsirasti dar viena žvaigždė — Puerto Rikas.
Spalvos taip pat parinktos su prasme: raudona simbolizuoja ištvermę ir narsą, tamsiai mėlyna — kruopštumą ir teisingumą, balta — nekaltumą ir tyrumą. Vėliava iškeliama didžiųjų nacionalinių švenčių metu, įskaitant liepos 4 d., tačiau ji turi ir savo dieną — birželio 14 d.
© Sputnik / Юки Ивамура / Pereiti į medijų bankąJAV vėliavos
Флаги США перед зданием Конгресса в Вашингтоне - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
JAV vėliavos

Džinsai

Iš Bavarijos kilęs Lebas (vėliau jis taps Levi) Štrausas (Strauss) persikėlė į Ameriką per aukso karštligę. Tačiau užuot tapęs vienu iš aukso ieškotojų, jaunuolis nusprendė užsidirbti iš jo pinigų. Kas bus naudinga darbštuoliams? Tvirtos kelnės su kišenėmis, pagamintos iš brezento. Idėją Štrausui, beje, metė jo pažįstamas Džeikobas Deivisas (Jacob Davis), gimęs Rygoje. Faktiškai, būtent jis išrado džinsus ir sugalvojo sutvirtinti kišenių kampus varinėmis kniedėmis arklio kinkiniams.
Jau pirmieji modeliai turėjo paslaptingą mažą kišenę dešinėje. Mados istorikai iki šiol spėlioja, kam ji buvo skirta: kišeniniams laikrodžiams, vinims, rastiems grynuoliams ar prezervatyvams.
Ilgą laiką džinsai buvo darbo drabužiai. Tik 1950-aisiais dėl kaubojų mados jie tapo kasdienės aprangos dalimi.
Изделие из джинсы - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Džinsai

Džiazas

Įdomu tai, kad muzika, kuri dabar laikoma elitine, anksčiau skambėjo vargšų ir engiamų žmonių vakarėliuose. Džiazas atsirado 1910-aisiais metais JAV pietuose. Jis gana greitai išplito kitose šalyse, tačiau išlaikė ryšį su gimtine.
Per daugiau nei šimtmetį džiazas nuėjo ilgą kelią: dabar jis turi daugiau nei keturiasdešimt subžanrų: Early Jazz, Modern Jazz, Bop, Swing, Cool Jazz, Latin Jazz, Funk… Apie pavadinimo kilmę rašomi traktatai: tai gal iš parfumerių, gal iš beisbolo žaidėjų, gal iš aktorių žargono.
Šiandien šią muziką mėgsta daugelis, nors ji nėra tokia paprasta, kaip, tarkime, popmuzika. Juk džiazas priklauso aukštajam menui, nors improvizacijomis jis išlieka priešprieša klasikai.
© ФотобанкTrimitas
Духовая труба - Sputnik Lietuva, 1920, 05.07.2021
Trimitas

Superdidvyriai

Iš tikrųjų superdidvyrių kulto istorija siekia uolų meną ar Senovės Graikijos mitus, kur buvo šlovinami tokie personažai. Tiesa, tada nebuvo komiksų ir kino filmų, kurie juos pakėlė į naujas aukštumas.
Pirmasis komiksų superherojus buvo Supermenas — dar 1930 metais. Tada pasirodė Betmenas ir dešimtys didvyrių, kurie vieni išgelbėdavo pasaulį nuo visokių piktadarių.
Įdomūs pokyčiai: iš pradžių buvo tik baltieji cisgenderiniai vyrai, nes būtent jie buvo laikomi pagrindine komiksų auditorija. Tada pagrindiniai vaidmenys buvo patikėti moterims. Po to į pirmą planą išėjo tie, kas anksčiau liko šešėlyje: juodaodžiai, musulmonai, LGBT bendruomenės atstovai. Autoriai teigė, kad kiekvienas turi vaidmeninį modelį.
Tai yra daugelio Amerikos kultūros kodų ypatumas: jie stengiasi neatsilikti nuo laiko, prisitaikyti prie kintančios realybės. Ir tampa tokie demokratiški, kad palaipsniui nublanksta.
Naujienų srautas
0