"Litgrid" sumažins Baltarusijos ir Lietuvos elektros perdavimo jungčių pralaidumą

Maksimalus elektros perdavimo pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo dabar taikomo 1 250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo sistemos saugumui užtikrinti

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" nuo rugsėjo 15 dienos planuoja sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą, rašoma "Litgrid" pranešime spaudai.

Apie tai "Litgrid" informavo BRELL šalių operatorius. Taip siekiama užtikrinti, kad Lietuvos elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir įgyvendinti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas.

"Šiuo metu Latvijos ir Estijos operatoriai taiko dvišalę pralaidumų nustatymo su Rusija metodiką, kurios nėra patvirtinęs Lietuvos reguliatorius, ir naudojasi Lietuvos infrastruktūra elektros importui iš trečiųjų šalių. Todėl imamės konkrečių veiksmų, kuriais siekiame užkirsti tam kelią", — sako Rokas Masiulis, "Litgrid" generalinis direktorius.

Numatoma, kad maksimalus elektros perdavimo pralaidumas (angl. "Total Transfer Capacity", TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo dabar taikomo 1 250 MW iki ne didesnio kaip 400 MW dydžio, reikalingo sistemos saugumui užtikrinti. Tuomet Latvija prekybai su trečiosiomis šalimis galės išduoti pajėgumus, kurie maždaug atitiks jos linijų pralaidumą su Rusija.

Planuojama, kad naujasis 400 MW pralaidumas įsigalios šių metų rugsėjo 15 dieną, kai su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) bus suderintos tai nustatančios taisyklės.

Pasak Masiulio, nuo to, koks yra maksimalus – kitaip tariant, techninis arba fizinis – pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis arba kitaip – grynasis (angl. "Net Transfer Capacity", NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją. Latvijos ir Estijos taikomoje dvišalėje metodikoje yra vertinamas Baltarusijos–Lietuvos elektros jungties maksimalus perdavimo pralaidumas.

Lietuva tiesioginį importą iš Baltarusijos jau yra apribojusi stabdydama tiesioginius komercinius elektros srautus per Lietuvos-Baltarusijos skerspjūvį 2020 m. lapkričio 3 d., kai Astravo atominė elektrinė pradėjo gaminti elektrą. Tačiau Baltarusijoje pagaminta elektra ir toliau atsiduria Baltijos šalių rinkoje, kai ja prekiaujama Rygos biržoje. Todėl imantis naujų veiksmų, šios galimybės bus apribotos — nustačius mažesnį Baltarusijos ir Lietuvos elektros jungties maksimalų perdavimo pralaidumą, grynasis perdavimo pralaidumas iš Rusijos į Latviją reikšmingai sumažės.

Oficialus Vilnius yra kategoriškai prieš BelAE darbą ir pareiškia apie jos "nesaugumą", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų struktūrų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Nuo šių metų pradžios, kai Astravo AE pradėjo veikti pilna galia ir Baltarusijos gamyba ėmė viršyti vartojimą, elektros importas į Baltijos šalis iš trečiųjų šalių išaugo daugiau nei 2 kartus, palyginti su praėjusių metų lygiu.

Šiuo metu Baltijos šalys tęsia derybas dėl trišalės prekybinių pralaidumų su trečiosiomis šalimis nustatymo metodikos. Latvija ir Estija taiko dvišalę metodiką, kuriai nepritarė Lietuvos nacionalinė reguliavimo institucija.