Lietuvoje daugėja pranešimų apie vokeliuose mokamus atlyginimus

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuvoje atlyginimai vokelyje nepraranda populiarumo, tačiau žmonių netolerancija tam didėja, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

"FNTT vis dažniau sulaukia pranešimų apie įmonėse slepiamus mokesčius ar mokamus atlyginimus vokeliuose. Kreipiasi žmonės, kuriems galbūt iš pradžių tokia atlyginimo mokėjimo forma buvo tinkama, ir tik pamatę bei įvertinę, kokios kliūtys iškyla, kai dalis darbo užmokesčio nerodoma oficialiai, darbuotojai ima ieškoti sprendimų. Matome, kad netolerancija vokeliams tik auga, žmonės supranta, kad buvo apgauti ir patyrė finansinę žalą", – teigia FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Pasak Mikulskio, šiuo metu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo faktai nustatomi daugiausiai grožio paslaugų, prekybos, aptarnavimo, transporto sektoriuose.

Taip pat FNTT vadovas pareiškė, kad skunduose žmonės pateikia ir tokių faktų, kurie, juos įrodžius, galėtų būti prilyginami sunkiam nusikaltimui. Pavyzdžiui, asmuo dėl gaunamo vokelio negavo būsto paskolos, o kai apie tai informavo darbdavį, jam buvo pasiūlyta išeitis – oficialus atlyginimas gali būti pakeltas, tačiau asmeniui nepriklausančią dalį privaloma grąžinti darbdaviui ir susimokėti mokesčius. Teisiškai toks veiksmas gali būti vadinamas turto prievartavimu.

Gavusi skundus FNTT imasi veiksmų – vykdomi patikrinimai, o užfiksavus galimai nusikalstamas veikas, pradedami ikiteisminiai tyrimai.

Pažymima, jog įmonės dažnai naudoja panašias schemas – neapskaitoma dalis įmonės pajamų, dažniausiai gautų grynaisiais pinigais, kurie vėliau panaudojami neoficialiam darbo užmokesčiui sumokėti.

Taip pat dažnai pasitaiko, kad klastojant dokumentus žymiai sumažinama sandorių su kitomis įmonėmis vertė, į apskaitą įtraukiama gerokai mažiau pinigų, nei turėtų būti iš tikrųjų. Taip siekiama dirbtinai sumažinti mokėtinus pridėtinės vertės (PVM), pelno ar kitus mokesčius valstybei, o pinigai skiriami atlyginimams vokeliuose.

Tuo tarpu viena dažniausių tyrimuose nustatytų situacijų – darbo sutartyse nurodytas minimalus darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą, o likusi dalis paduodama grynaisiais pinigais.

FNTT pareigūnai fiksuoja ir nelegalaus darbo atvejus, dažniausiai susijusius su užsienio šalių piliečiais, kai darbuotojai mano, kad yra įdarbinti oficialiai, o patikrinus dokumentus paaiškėja, kad taip nėra.