Istorikas įvardijo žygdarbį, kuris užtikrino TSRS pergalę prieš Vokietiją

Šiandien sukako 80 metų nuo TSRS valstybinio gynybos komiteto dekreto dėl pramonės įmonių evakuacijos

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. Sovietų pramonės įmonių evakuacija į giluminį užnugarį pirmaisiais Didžiojo Tėvynės karo mėnesiais tapo beprecedentiu žygdarbiu, prilyginamu pagrindinėms pergalėms mūšio laukuose, ir užtikrino nacistinės Vokietijos pralaimėjimą, mano karo istorikas, Rusijos kariuomenės ir istorijos draugijos ekspertas Nikita Buranovas.

Sekmadienį sukako 80 metų nuo TSRS valstybinio gynybos komiteto dekreto dėl pramonės įmonių evakuacijos. Tame dokumente buvo patvirtintas pagrindinių įmonių pašalinimo į gilumą iš teritorijų, kurias galėtų užgrobti nacių kariuomenė, planas.

"Tai buvo precedento neturinti operacija, apie kurią pasaulio istorija nežinojo nei anksčiau, nei vėliau. Šimtus tūkstančių tonų staklių, didžiulį kiekį kitos įvairios įrangos, vagonų nugabenti į Sovietų Sąjungos gilumą buvo tikrai titaniškas darbas", — RIA Novosti sakė Buranovas. "Pavyzdžiui, tankų T-34 gamintojas — Charkovo garvežių gamykla — visiškai persikėlė į Uralą. Ir tokių pavyzdžių yra daug", — pridūrė jis.

Pasak jo, tai, kas buvo padaryta kritinėmis 1941 metų sąlygomis, galima palyginti su priekinės linijos karių žygdarbiu. "Be to, dažnai buvo sunkiau įrengti gamyklas naujose vietose, beveik plikuose laukuose, nei dalyvauti karinėse operacijose", — pažymėjo istorikas.

Prie to reikia pridurti, kad milijonai žmonių, atvykusių į naujas vietas, turėjo būti kur nors įkurdinti, pridūrė Buranovas. "Kareivinėse, žeminėse — kas ten negyveno. Visa tai reikalavo milžiniškų išteklių, ir, pakartoju, turime kalbėti apie pramonės evakuaciją kaip apie tobulą, be menkiausio perdėjimo, žygdarbį", — pabrėžė agentūros pašnekovas.

"Ir daugiausia dėl to, 1942 metų pabaigoje sovietų pramonė pradėjo apeiti Vokietijos pramonę gamindama pagrindinius ginklų tipus, kurie priartino pergalę kare", — pažymėjo Buranovas.

1941–1942 metais apie 17 milijonų žmonių ir daugiau nei 2,6 tūkstančių pramonės įmonių įranga buvo perkelta gilyn į Sovietų Sąjungą, iš kurių 1,3 tūkstančiai buvo dideli, daugiausia kariniai. Jų evakuacija pasižymėjo ypatinga specifika ir sudėtingumu (tik metalurgijos gamyklos "Zaporižstal" gabenimui iš Dnepropetrovsko į Magnitogorską prireikė 8 tūkst. automobilių). Tuo pat metu evakuacijos metu į rytus buvo gabenama 1,5 milijono vagonų su žmonėmis, automobiliais, žaliavomis ir degalais.

Tuo pačiu metu evakuacija susidūrė su didele transporto problema. TSRS geležinkeliams krito didžiulė apkrova, kuri sunkiai su tuo susidorojo. Traukinių judėjimas 1941 metų rudenį sumažėjo iki 100–150 kilometrų per dieną. Be to, traukiniai su evakuotais kroviniais patirdavo Vokietijos aviacijos smūgius, ir tai sukėlė apčiuopiamų nuostolių. Reikėjo nutiesti apvažiavimo maršrutus traukiniams pravažiuoti, gesinti gaisrus, išardyti traukinius su šaudmenimis, gelbėti žmones ir įrangą.

Bendrovių dislokavimo procese pirmenybė buvo teikiama karo pramonei — chemijos, metalurgijos aviacijos ir tankų pramonei, šaudmenų ir ginklų pramonei ir kt. Jau 1941 metų pabaigoje darbą atnaujino naujos vietos: 122 aviacijos įmonės, 43 — tankų, 244 — metalurgijos, 91 — chemijos pramonės, 96 šaudmenų ir 80 — minosvaidžių ginklų. Iki 1942 metų kovo sovietų pramonė pasiekė prieškario karinės produkcijos lygį.

Apskritai, nors evakuaciją lydėjo tam tikri, dažnai neišvengiami nuostoliai, visos iš pradžių nustatytos užduotys galiausiai buvo sėkmingai įvykdytos.

Milijonai evakuotų darbuotojų ir darbininkų prisijungė prie fronto darbo, kuris daugeliu atžvilgių prisidėjo prie nacionalinės ekonomikos perkėlimo į karo pamatus ir galingos karo ekonomikos sukūrimo, kuris po metų pralenkė Vokietijos ekonomiką. Daugelis evakuotų gamyklų buvo pagrindas pokariui ir šiuolaikiniam pramonės potencialui.