Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti ūkininkams laukinių paukščių padarytą žalą

Šalyje kasmet daugėja migruojančių vandens paukščių, kartu daugėja ir ūkininkų skundų dėl jų daromos žalos

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Žemės ūkio ministerija siūlo, kad paukščių padaryta žala ūkininkams būtų kompensuojama taip pat, kaip ir laukinių gyvūnų.

Migruojantys vandens paukščiai – laukinės žąsys, gulbės, gervės – kasmet nusiaubia ūkininkų laukus ir pridaro milžiniškos žalos. Tačiau iki šiol ūkininkai dėl to kompensacijų tikėtis negali, o ir įrodyti nuostolius – sudėtinga.

"Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama pagal Medžioklės įstatymą. Laisvėje gyvenančių saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina valstybė. Tačiau žąsys, gulbės, gervės nėra medžiojamieji gyvūnai, bet kartu šie paukščiai nėra saugomi, todėl iki šiol nėra kaip kompensuoti žalą. Jau seniai vyksta diskusijos, kaip suskaičiuoti laukinių žąsų, gervių ir gulbių padarytus nuostolius ir juos atlyginti", – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Anot jo, žalos įvertinimo ir kompensavimo mechanizmas turėtų būti kuo paprastesnis.

Lietuvoje migruojančių vandens paukščių kasmet daugėja. Kartu daugėja ir ūkininkų skundų dėl jų daromos žalos. Paukščiai išlesa pasėlius ir ūkininkai nepajėgia nuo to apsisaugoti. Kai viename lauke kelioms valandoms nusileidžia keli tūkstančiai migruojančių paukščių, jų padaryta žala gali siekti tūkstančius eurų.

Žemės ūkio ministerija pritaria Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui Aplinkos ministerijai inicijuoti Medžioklės įstatymo pataisas, papildant žalą darančių gyvūnų sąrašą, į kurį būtų įtrauktos gervės, laukinės žąsys ir gulbės.

Žalą pasėliams siūloma apskaičiuoti pagal tą pačią Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, pagal kurią nustatoma šernų ar kanopinių gyvūnų padaryta žala. Priėmus įstatymo projektą, reikėtų keisti ir šią metodiką.

Siūloma, kad žala būtų atlyginama iš savivaldybių fondų, skirtų kompensuoti įvairius ūkininkų patirtus nuostolius.

"Dažniausiai ūkininkai į savivaldybes kreipiasi dėl vilkų padarytos žalos. Tuomet įvertinami pasėliai – laukinių gyvūnų pėdsakai įprastai yra aiškiai matomi – nustatomas žalos dydis. Kai ūkininkai kreipiasi į savivaldybę dėl paukščių padarytos žalos, išgirsta atsakymą, kad net neverta apžiūrėti pasėlių – kompensacijos nebus. Tai ir norime pakeisti", – sako Navickas.

Nerimą kelią ir vilkai

Vis didesnį nerimą ūkininkams kelia ir vilkai. Antai antradienį Alytaus rajono Rakatanskų kaime vilkai, preliminariais duomenimis, išskerdė keturias avis. Prieš savaitę tame pačiame ūkyje buvo paskerstos trys avys.

Vilkų padarytą žalą ūkininkams kompensuoja valstybė, tačiau ši žala nuo 2019 metų pradėjo reikšmingai augti. Iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų, o 2019 m. vilkai pridarė žalos už beveik 150 tūkst. eurų, pernai – jau už beveik 170 tūkst. eurų.

Labiausiai žala didėjo tuose regionuose, kur vilkų buvo sumedžiota mažiau. Šiemet neramumų labiausiai gali tikėtis Klaipėdos regiono, Suvalkijos ūkininkai.

Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad nemažoje dalyje ūkių, kur įsisuko vilkai, naudojamos minimalios apsaugos priemonės, tokios, kaip elektrinis piemuo, kurios neleidžia naminiams gyvuliams pabėgti, bet neapsaugo nuo plėšrūnų išpuolių.