Paaiškėjo, kaip Taršos mokesčio įstatymo pakeitimas paveiks transporto sektorių

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Ateinančius penkerius metus viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūros proveržiui pasiekti valstybė investuos 750 mln. eurų iš ES fondų, o 2023–2030 m. laikotarpiu savivaldybėse autobusų ir dviračių judumui plėtoti dar apie 1 mlrd. eurų sukaups Darnaus judumo fondas.

Pastarasis instrumentas sudaromas iš atnaujinamo automobilių taršos mokesčio, kurio projektas keičiant įstatymą ketvirtadienį pristatytas visuomenei, praneša Susisiekimo ministerija.

Keičiamu Motorinių transporto priemonių registracijos įstatymu pagal tą pačią formulę apskaičiuojamas ir automobilių registracijos, ir jų taršos apmokestinimas. Mokesčio sandara komponuojama pagal du automobilių techninius parametrus – kuro naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą.

Projektas numato lengvatas daugiavaikėms šeimoms, vyresniems kaip 65 metų vairuotojams ir kitoms grupėms. Iki 2024 m. pabaigos nustatomas pereinamasis laikotarpis visiems vairuotojams, kurie įsigijo transporto priemonę iki pirmojo taršos mokesčio 2020 m.

Su tokia finansine perspektyva transporto taršai mažinti investuojant į darnaus judumo priemones supažindino aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ketvirtadienį visuomenei transporto transformaciją pristato ir Europos Komisija, pagal kurios stipriai keliamą kartelę visi nauji parduodami automobiliai Europos Sąjungoje turės būti 55 proc. mažiau taršūs jau 2030 m., o 2035 m. į rinką bus tiekiami tik nulinių emisijų automobiliai.

"Lietuva pribrendo darnaus judumo revoliucijai. Ji nebus greita, bet bus esminė. Kartu su savivaldybėmis per dešimtmetį atkimšime mūsų transporto arterijas ir prailginsime šalies gyventojų gyvenimo trukmę sumažindami aplinkos taršą – ypač miestuose. Per dešimtmetį beveik perpus sumažinsime transporto taršą mobilumo ir investicijų prioritetu paversdami viešąjį transportą, skatindami vairuotojus rinktis mažiau taršius automobilius, pritaikydami miestus ir gyvenvietes pėstiesiems ir dviratininkams. Netrukus jokia nauja gatvė gyvenamosiose vietovėse nebus tiesiama be dviračių takų ir šaligatvių", – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

"Vien nacionaliniu mastu planuojamos bene 2 mlrd. eurų investicijos, kad žmonės turėtų alternatyvą ir galimybę rinktis keliauti be asmeninio automobilio. Kelionės automobiliais miestuose vidutiniškai sumažėtų bent 15 proc., atitinkamai augtų naudojimasis patogiu, greitu ir atnaujintu viešuoju transportu, dviračiais ir pėsčiomis", – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

2021–2026 m. laikotarpiu iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) investavus 250 mln. eurų į mažiau taršų transportą, Lietuvoje galėtų atsirasti apie 22 tūkst. elektromobilių ir atsinaujinančiais ištekliais varomų 500 krovininių transporto priemonių bei 500 autobusų ir mikroautobusų. Iš šios sumos 72 mln. tektų įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrai – 2026 m. pabaigoje viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius padidėtų 15 kartų (iki 5240).

Viešojo transporto ir jo infrastruktūros bei pėsčiųjų ir dviračių takams plėtoti, įskaitant pritaikymą žmonėms su individualiais poreikiais, planuojama skirti ne mažiau kaip 0,5 mlrd. ES fondų lėšų.

Šalia šių priemonių projektuojamas Darnaus judumo fondas savivaldybių autobusams įsigyti ir dviračių takams tiesti 2023–2030 m. laikotarpiu sudaro 1 mlrd. eurų. Už tiek galima įsigyti 10 tūkst. mažataršių ar elektra varomų autobusų arba nutiesti apie 2 000 km dviračių ir pėsčiųjų takų.

Darnaus judumo fondo įplaukos planuojamos iš atnaujinto motorinių transporto priemonių taršos mokesčio. Fondu naudosis visos 60 šalies savivaldybių, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių.

Valstybė investicijas į mobilumo transformaciją programuoja reaguodama į klimato krizę ir oro taršą miestuose. Pastaraisiais metais automobilių tarša azoto oksidais Lietuvos sostinėje nemažėja ir laikosi arti leistinos ribos. Užtat karantino metu 2020-aisiais sumažėjus judėjimui asmeniniais automobiliais, vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Vilniuje ir Kaune sumažėjo trečdaliu.