Gyvenimas kaip stebuklas. Išleistas dokumentinis serialas apie Makartnį

Serialas — tai Makartnio kūrybos retrospektyva, parodoma per laiko prizmę, serialo herojai nelenda į muzikines džiungles, todėl jis bus įdomus net pačiam jauniausiam ir nepatyrusiam klausytojui

Internetinėje platformoje "Hulu" paskelbta pastarųjų penkių dešimtmečių popmuzikos pasaulio istorija, kurią pristatė viena pagrindinių šios srities figūrų. Pirmoji dokumentinio filmo "McCartney 3, 2, 1" serija rodoma šią savaitę. Apie tai, kaip ir ką pasakoja ir parodo buvęs "The Beatles" narys — RIA Novosti autoriaus Pavelo Surkovo medžiagoje.

Solo serui Polui

Atrodo, kad laikas neturi galios serui Polui: jam neseniai Polui Makartniui (Paul McCartney) sukako 79 metai, tačiau tai neturi jokios įtakos jo užimtumui ir kūrybinei aistrai. Šiuo metu Makartnis aktyvus kaip niekada anksčiau: pirma, jis išleido naują albumą "McCartney III" — savotišką trilogijos, prasidėjusios prieš 50 metų, užbaigą.

Iš čia ir serialo pavadinimas — trys albumai, pagrindiniai pačiam Polui (nors pabandykite išrinkti pas jį bent vieną pereinamą plokštelę — neišeis!). Pirmasis albumas atidarė 1970-uosius metus, antrasis — 1980-uosius metus, o trečiasis atsirado tiesiogine to žodžio prasme čia ir dabar.

Būtent soliniu albumu "McCartney" ir prasidėjo dokumentuotas "The Beatles" skilimas. Prie albumo pranešimo spaudai, kuris buvo išsiųstas visoms Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priemonėms, Polas pridėjo interviu, kuriame pasakė dviprasmišką frazę apie tai, kad nežino, ar jo darbo su "The Beatles" nutraukimas bus laikinas, ar nuolatinis. Tačiau laikraštis "Daily Mirror" jau kitą dieną pirmajame puslapyje paskelbė antraštę: "Polas palieka "The Beatles", ir daugelis iki šiol kaltina Makartnį dėl grupės iširimo.

Per visą savo tolesnę karjerą Polas aktyviai įrodė, kad, jis, priešingai, niekada nenorėjo skirtis, visais įmanomais būdais buvo suinteresuotas tęsti bendrą veiklą. Bet tai nepavyko. Ir solinių albumų su paprastu pavadinimu "McСartney" trilogija vadovavosi viena koncepcija: Polas juos įrašė pats visiškai, grodamas visais instrumentais.

"Kaip skambėjo šis laikas"

Faktiškai serialas — tai Makartnio kūrybos retrospektyva, parodoma per laiko prizmę. Pokalbis vedamas iš skirtingų pozicijų, tai filmą daro itin patrauklų.

Polas čia turi idealų pašnekovą, apie tokį galima tik svajoti. Vienas sėkmingiausių prodiuserių šou versle Rikas Rubinas (Rick Rubin) lengvai imasi bet kokio stiliaus — nuo hiphopo iki metalo. Tuo pačiu metu jis principingai niekuo negroja, jo pagrindiniai instrumentai — smegenys ir ausys. Jis yra garso įrašymo pulto meistras, atmosferos studijoje, kuri leidžia iš nežinomų grupių daryti pasaulinio lygio žvaigždes, kaip buvo, tarkime, su "System Of A Down", kūrėjas.

Makartnis filme yra muzikantas ir laiko saugotojas. Tai yra, Rubiną pirmiausia domina klausimas, kaip skambėjo šis laikas, o Polas parodo, kaip jis buvo grojamas. Pridėsime čia prisiminimų mainus: Makartnis pasakoja istorijas iš savo praeities, atgaivindamas tuos tolimus laikus, kai visi buvo jauni ir gyvi, Polas ir Džonas svaidėsi kandžiomis pastabomis vienas kitam. Faktiškai mes matome tų įvykių rekonstrukciją vieno iš aktyviausių jų dalyvių akimis.

Nepaprastai įdomu sekti ne tik Makartnį, bet ir Rubiną, kuris kartais "puola" Polą ir bando išaiškinti: "Na, kaip jūs tai įrašėte?" arba "Kaip jūs tai sugrojote?" Ir tada Makartnis nebepasakoja, o parodo — paima arba gitarą, arba bosinę gitarą, arba atsisėda prie klavišų. Didelis filmo privalumas yra tas, kad herojai nelenda į muzikines džiungles — beveik visas dainas, visus atlikėjų judesius, apie kuriuos jie kalba, gali suprasti net pats jauniausias ir nepatyręs klausytojas, kuris nėra ypač pasinėręs į muziką tiek praeities, tiek dabarties.

Ir tai, be abejo, nepaprastai papirka, nes leidžia filmą žiūrėti bet kam. Skirtingai, tarkime, nuo šauniai pagamintos juostos "Pasiruoškite, bus garsiai", kur trijų kartų rokeriai paaiškino, kaip jie suderino gitaros garsą: toks medžiagos pristatymas įdomus greičiau profesionalams ar gana pažengusiems mėgėjams.

Čia gi yra ir puiki paties Makartnio ir Rubino pokalbio dramaturgija. Susidaro įspūdis, kad laisvai kalba seni pažįstami: Polas su džinsais ir paprastais marškiniais, Rubinas apskritai su šortais ir basomis. Tarsi vienas draugas atėjo aplankyti kitą — štai netrukus jie eis į sodą kepti dešrelių bei gerti alų.

Šis filmas yra nepaprastai korektiškas ir kupinas nuoširdžios pagarbos tam laikui, kuriam jis skirtas, ir jo herojams. Nelaukite nuostabių atvirų pasipasakojimų ar apkalbų iš Polo — jis mielai papasakos dar vieną pramaną apie Ringo ar Džordžą Martiną, tačiau su tikrai britišku korektiškumu neduos nė užuominos į bet kokį asmenybės įvertinimą. Visi tie, apie kuriuos jis prisimena, yra jo draugai, tie, kurių dėka jis tapo savimi. Juk, iš tikrųjų, jei "The Beatles" nebūtų, kuo šiandien užsiimtų seras Makartnis ir ar jis iš viso būtų seras?

Taigi, šis filmas yra apie likimą. Kaip jis susiklosto iš pavienių atsitikimų ar sėkmingų sprendimų, staiga nušvietusių kūrimo ir įrašymo procesą. Ir dar tai apie kūrybiškumo ir sutapimo stebuklą — kai muzika ar daina 100 % atitiko laiką, o paskui liko su mumis amžinai.