Lietuvoje pandemijos metu išaugo pedagogų trūkumas

Trūkstamų pedagogų paieškas mokyklos šiais metais pradėjo anksčiau nei įprastai

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Mokytojų paklausa darbo rinkoje imdavo didėti rugpjūtį, tačiau šiais metais tie procesai prasidėjo mokslo metams net nesibaigus, praneša Užimtumo tarnyba.

Birželį laisvų darbo vietų skaičius pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams išaugo ketvirtadaliu — 25,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Užimtumo tarnyboje buvo pateikti 208 darbo pasiūlymai pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams (pernai — 166), 50 — pradinio ugdymo mokytojams (pernai — 48), 11 — priešmokyklinio ugdymo pedagogams (16), 51 — specialiųjų poreikių mokinių mokytojams (15 laisvų darbo vietų daugiau nei pernai).

Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, jau ne vienerius metus fiksuojamas mokytojų pasiūlos ir paklausos neatitikimas darbo rinkoje.

"Tai lemia teritorija (miestas ar rajonas), mokomasis dalykas, siūlomos laisvos darbo vietos darbo grafikas, darbo užmokestis, mokyklos reputacija ("prestižinė" ar "eilinė"), susisiekimo ir mobilumo galimybės nuvykti į siūlomą darbo vietą. Šios priežastys turi įtakos pedagogų struktūriniam nedarbui. Per pandemiją nuotolinis mokymas ir, galbūt, pervargimas dirbant neįprastomis sąlygomis irgi lėmė kai kurių mokytojų apsisprendimą keisti darbą", — pabrėžė Zemblytė

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų grupėje beveik pusė — 46 proc. laisvų darbo vietų buvo skirtos lietuvių ir anglų kalbos bei matematikos mokytojams. Paklausiausi — anglų kalbos pedagogai, kuriems siūlomos 37 darbo vietos, lietuvių kalbos — 33, matematikos — 26.

Didžiausias pagrindinio ir vidurinio mokytojų poreikis fiksuojamos Klaipėdos (58) ir Vilniaus (50) apskrityse, specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokytojų — Vilniaus apskrityje (13).

Tuo tarpu anglų ir lietuvių kalbų pedagogų trūkumas nustatytas Vilniuje — reikia atitinkamai 13 ir 11 specialistų, Klaipėdoje mokyklos ieško 10 lietuvių kalbos ir 9 matematikos mokytojų. Kauno apskrityje didžiausias poreikis — 14 laisvų darbo vietų skirta pradinio ugdymo mokytojams.

Tačiau birželį darbo pasiūlymų nebuvo pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigos direktoriams.

Užimtumo tarnyboje birželio pabaigoje buvo įregistruoti 1 205 asmenys, kurie ieškojo pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo, 237 – pradinio mokytojo darbo, 50 – specialiųjų poreikių turinčių mokinių mokytojo darbo, 45 – priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo.

Mokytojų darbo pasiūloje dominuoja kūno kultūros mokytojai – darbo ieškojo 164 asmenys. Anglų kalbos pedagogų – 150, muzikos – 147, dailės – 130 pedagogų.

Tuo tarpu perteklius kūno kultūros specialistų fiksuojamas Kauno ir Vilniaus apskrityje (53 ir 41). Muzikos mokytojais siekė įsidarbinti Vilniaus apskrityje (55), dailės mokytojais – Kauno apskrityje (42). Daugiausiai – 50 anglų kalbos mokytojo darbo ieškančių – Vilniaus apskrityje.

Pažymima, kad priešmokyklinio ugdymo pedagogų poreikis šalyje mažesnis nei pernai tokiu pat metu – atitinkamai 11 ir 16 laisvos darbo vietos.

Šių metų pirmąjį pusmetį Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre iš viso buvo pateikta 1 275 laisvų darbo vietų pedagogams, pernai – 958. Geriausios įsidarbinimo galimybės buvo suteiktos logopedams – 148, specialiųjų pedagogams – 102, lietuvių kalbos mokytojams – 93, anglų kalbos mokytojams – 85. Per tą patį laikotarpį darbo ieškojo 961 mokytojas, pernai – 1407. Dauguma – pradinio ugdymo mokytojai –122, kūno kultūros mokytojai – 101, anglų kalbos mokytojai – 87, muzikos mokytojai – 75.