O kas dėl migrantų? Landsbergio kelionė į Artimuosius Rytus žlugo

Dar viena Lietuvos diplomatijos nesėkmė. Nepavyko pamokoma Lietuvos užsienio reikalų ministro kelionė į Bagdadą ir Ankarą

Reaguodami į Gabrieliaus Landsbergio reikalavimus pažaboti nelegalių migrantų srautus, rytietišku spalvingumu Turkijos ir Irako politikai griežtam Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovui paaiškino, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Vidurinių Rytų užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kelionė, kurią taip ryžtingai reklamavo pagrindinė Lietuvos žiniasklaida, baigėsi nesėkme. Vizito išvakarėse Užsienio reikalų ministerija atsiuntė žinutes, sakydama, kad tuoj mūsų užsienio politikos vadybininkas vyks į Ankarą ir Bagdadą, griežtai nurodys Turkijos ir Irako valdžios institucijoms — ir iškart prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos bus taika, sklandumas ir Dievo malonė: pasibaigs nelegalių migrantų — afrikiečių ir irakiečių, įžūliai kertančių Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybės sieną nesąmonės.

Vilniaus oro uoste susirinko visų pirmaujančių Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai. Neva, pasakyk mums, Gabrieliau, kaip tu išpeikei Turkijos ir Irako vadovybes? Kada jie jau pasiims nelegalius pabėgėlius?

Atsakydamas jis tik sumurmėjo: "Irakas atsargiai žiūri į žmonių grąžinimą". Tai yra, oficialus Bagdadas net neketina atsiimti savo piliečių? Ar dabar Lietuvos rūpestis juos maitinti ir prižiūrėti? Štai tau!

Supratęs, kad Lietuvos žurnalistai ne šiuos žodžius iš jo norėjo išgirsti, Landsbergis iškart, išskėsdamas povo uodegą ir pasisukęs pakilimo tako link, grasindamas pamojavo ranka Viduriniųjų Rytų link. Neva, jei jie nenori draugiškai paklusti Lietuvos ministrui, jiems bus blogai.

"Irakas turi daug lūkesčių dėl gilesnio bendradarbiavimo su ES. Beveik visas jis yra susijęs su vizomis, keliavimu. <...> Šiandien į Lietuvą yra nukreipta labai daug akių. Jei pavyks šį klausimą išspręsti, gal būti, kad požiūris į Iraką Europos Sąjungoje bus palankesnis", — kalbėjo Landsbergis.

Tai yra, keturiasdešimt milijonų irakiečių Europos vizų likimas dabar yra trijų milijonų Lietuvos, paties Landsbergio rankose. Pažink mūsiškius!

Ir dar vienas reikalavimas, kurį Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pateikė Turkijos ir Irako valdžios institucijoms. Būtina atšaukti ar bent sumažinti skrydžių iš Bagdado ir Ankaros į Minską skaičių. Būtent šiais skrydžiais nelegalūs migrantai patenka į Baltarusijos teritoriją, o tada kerta Lietuvos sieną per visą jos 600 kilometrų ruožą. Nežinia, ką tiksliai ir kokiais žodžiais Turkijos ir Irako diplomatai atsakė Gabrieliui Landsbergiui, iš jo žodžių galima tik spėti, kad nebuvo pasiektas supratimas.

"Jų argumentas — skrydžiai komerciniai, todėl nemato galimybės greituoju būdu juos mažinti", — paaiškino Landsbergis ir pridūrė, kad netgi pasiūlė kompensaciją irakiečiams už tokių skrydžių atšaukimą. Įdomu, ar kompensacija iš savo kišenės ar Lietuvos valstybės biudžeto, kurį pildo paprasti mokesčių mokėtojai?

Sprendžiant iš šių kuklių užsienio reikalų ministro pareiškimų, niekas taip pat neketina keistis keleivių iš skrydžių Ankara – Minskas ir Bagdadas – Minskas asmeniniais duomenimis su Lietuva. O juk ši informacija galėtų sutrumpinti nelegalių migrantų, kurie dažnai kerta sieną, tapatybės nustatymo laiką.

Apibendrindami galime pasakyti, kad Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kelionė į Vidurinius Rytus pasirodė esanti Lietuvos mokesčių mokėtojų laiko ir pinigų švaistymas.

Apskritai ministras ir Lietuva neturėtų skųstis dėl Lukašenkos, bet dėkoti už tai, kad padėjo nepalankioje padėtyje esantiems pabėgėliams rasti laimę garbingoje Europoje. Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos studijų centro vadovas Nikolajus Meževičius priminė, kad Europos Sąjunga, kaip žinia, tik džiaugiasi migrantų antplūdžiu ir yra pasirengusi juos priimti išskėstomis rankomis.

"Aš nuoširdžiai nesuprantu šios (neigiamos — Sputnik) reakcijos. Faktas yra tas, kad per pastaruosius penkerius metus į Europos Sąjungą atvyko keli milijonai migrantų. Ir apskritai tokie gerbiami žmonės kaip pati ponia Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė, kad su pabėgėliais reikia elgtis tolerantiškai ir priimti juos palankiai. Ir, jei kažkur blogai, bet gerai Europoje, tada būtų neteisinga uždaryti sienas nuo tų, kurie nori pasinaudoti išsivysčiusios visuomenės teikiamais pranašumais", — sakė Meževičius.

Politologo teigimu, šie pabėgėliai, kurie į ES patenka per Lietuvą, yra ne ką prastesni už tuos, kurie patenka pietiniu keliu per Italiją ir Ispaniją, kur jie sutinkami daug nuoširdžiau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.