Marsaeigis "Perseverance" pradeda ieškoti gyvybės požymių Raudonojoje planetoje

Agentūra teigia, kad "Perseverance" analizuos aplinką naudodamas rentgeno ir ultravioletinius spindulius

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. NASA "Perseverance" roveris baigė išbandyti savo prietaisus ir pradėjo savo pagrindinę misiją — ieškoti gyvybės ženklų Raudonojoje planetoje. Apie tai buvo pranešta Amerikos kosmoso agentūros svetainėje.

Šių metų vasario 18 dieną, po beveik septynis mėnesius trukusio skrydžio, Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos tyrimų misijoje "Perseverance" marsaeigis buvo nuskraidintas į Raudonąją planetą kartu su sraigtasparniu "Ingenuity" ir nusileido Jezero krateryje.

Pagrindinis darbinis marsaeigio elementas yra dviejų metrų robotinė ranka, ant kurios yra daugybė prietaisų, kurių pagrindinis yra litocheminis rentgeno analizatorius PIXL (Planetary Instrument for X-ray Lithochemistry). Naudodamas rentgeno ir ultravioletinius spindulius, jis analizuos uolienų sudėtį, o šalia esanti kamera leis nufotografuoti pakankamai padidintus mėginius, kad juose būtų galima aptikti praeities mikrobų gyvybės požymius.

Mokslininkai mano, kad Jezero krateris anksčiau buvo ežeras.

"Jei Jezero krateryje buvo gyvybė, gali būti ir jos įrodymų", — pranešime teigė Abigail Allwood, NASA Reaktyvinio varymo laboratorijos Pietų Kalifornijoje PIXL komandos vadovė.

PIXL pasirodė gerai atliekant patvirtinimo bandymus Žemėje, ir mokslininkai tikisi, kad jis sugebės tiksliai nustatyti Marso dulkių, prilipusių prie analizatoriaus, sudėtį.

Svarbiausi mėginiai bus surenkami gręžtuvu rankos gale ir supakuoti į metalinius vamzdelius, kuriuos "Perseverance" nusidės ant planetos paviršiaus iki grįžimo į Žemę būsimos bendros Europos kosmoso agentūros (ESA) ir NASA misijos metu. Ją planuojama išsiųsti į Marsą 2026 metais.

Išsamų uolienų chemijos ir tekstūros PIXL profilį papildys SHERLOC ir WATSON įrenginiais sukurti mineraliniai žemėlapiai. Pirmasis naudoja šviesos sklaidos ir liuminescencijos derinį, ieškodamas tam tikrų organinių ir cheminių medžiagų — potencialiai gyvenamos aplinkos rodiklių, o antrasis daro stambaus plano nuotraukas, ​​kurias mokslininkai naudoja grūdų dydžiui, jų apvalumui ir tekstūrai — parametrams, pagal kuriuos galima nustatyti, kaip buvo formuojama uoliena, nustatyti.

"Iš ko yra kraterio dugnas? Kokios buvo sąlygos kraterio dugne?" — klausia Luther'is Beegle'as, pagrindinis SHERLOC tyrėjas iš Reaktyvinių variklių laboratorijoje. — "Tai mums daug papasakos apie ankstyvąsias Marso dienas, ir galbūt tai, kaip susiformavo Marsas. Jei turėsime idėją, į ką panaši Marso istorija, galėsime suprasti galimybes atrasti gyvybės įrodymų".

Be pagrindinio tikslo — ieškoti gyvybės Marse ženklų, "Perseverance" tyrinės Raudonosios planetos geologiją ir paleoklimatą ir taps pirmąja Marso mėginių rinkimo ir saugojimo misija.