Santaros klinikos su kitomis pasaulio laboratorijomis bendrai tirs COVID-19 atmainas

Šio projekto metu mokslininkai suvienys pastangas, kad pateiktų mokslo duomenimis grįstus įrodymus, skirtus kovai su koronaviruso atmainomis ir COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su 17 partnerių iš viso pasaulio parengė projektą "EuCARE" ir gavo Europos Sąjungos finansavimą "Horizontas 2020", siekiantį beveik 10 mln. eurų, praneša klinikų spaudos tarnyba.

Šio projekto metu viso pasaulio įvairių sričių mokslininkai suvienys pastangas, kad pateiktų mokslo duomenimis grįstus įrodymus, skirtus kovai su koronaviruso atmainomis ir COVID-19 pandemija, daugiausiai dėmesio skirdami ligoninių pacientams, paskiepytiems sveikatos priežiūros darbuotojams ir mokymo įstaigoms.

Kaip teigia Santaros klinikų Biobanko vedėjas, būsimo projekto koordinatorius medicinos biologas Daniel Naumovas, mokslininkai stengsis išsiaiškinti ryšius tarp cirkuliuojančių koronaviruso atmainų ir šeimininko imuninio atsako, įdėmiai analizuos COVID-19 pacientų ligos klinikinę eigą, atsižvelgdami į visuomenėje cirkuliuojančias susirūpinimą keliančias atmainas, stebės, kokių naujų savybių jos įgyja.

Pažymima, kad Santaros klinikų mokslininkai sekoskaitos būdu tiria viruso atmainas jau nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, Santaros klinikų laboratorijoje ištirta daugiau nei 4,5 tūkstančio ėminių. Stebima, kokios viruso atmainos šiuo metu cirkuliuoja visuomenėje, ir kokios iš jų kelia susirūpinimą.

"Tikimės, kad dalyvaudami trejus metus truksiančiame tarptautiniame projekte kartu su kitomis geriausiomis mokslininkų grupėmis pasaulyje, analizuodami viruso atmainas, galėsime pateikti optimizuoto klinikinio valdymo ir gydymo bei infekcijos plitimo kontrolės rekomendacijas mokymo įstaigose, nustatyti koronaviruso atmainų plitimą mokyklose ir įvertinti šio paplitimo poveikį gyventojams. Užklupus naujai pandemijai, būtume jau parengę metodikas, protokolus, technologijas, žinotume, ką rekomenduoti vakcinų gamintojams, kad skiepai būtų veiksmingi prieš naujai atsirandančias atmainas. Sukurtos grupės taptų laboratorijų tinklais, skirtais greitai kovai su naujomis infekcinėmis ligomis", – pasakoja Naumovas.

Pasak medicinos biologo, kuo toliau evoliucionuoja virusas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus vis mažiau panašus į Uhano virusą, ir mūsų po ligos įgytas imunitetas jau taip veiksmingai nebegalės kovoti prieš naują atmainą. Viruso atmainų yra labai daug, tačiau jau dabar žinoma, kad didžiausią rūpestį keliančios atmainos yra keturios – alfa, beta, gama ir delta.

Tačiau žinoma ir patvirtinta, kad palyginus su neskiepytais žmonėmis paskiepytieji serga daug lengviau arba visiškai be simptomų.

Anksčiau Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) pranešė, kad iš viso Lietuvoje buvo atlikta 14 392 ėminių sekoskaita ir aptikta 10 281 B.1.1.7 (alfa variantas), 13 B.1.351 (beta variantas), 236 B.1.620, 8 P.1 (gama variantas) ir 84 B.1.617.2 (delta variantas) viruso linijų atvejai.

Statistikos departamento duomenimis, iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 296 žmonės, nuo infekcijos mirė 4 408 žmonės. Iš viso tik pirma skiepo doze vakcinuotas 202 935 asmuo, dviem skiepo dozėmis — 1 121 656 piliečiai.