Tapo žinoma, į kokius objektus Lietuvoje investuoja Vokietijos gynybos ministerija

VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Vokietija daug investuoja į karinę Lietuvos infrastruktūrą, pareiškė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje prasidėjo karinės pratybos "Schneller Degen" (Greitas kardas), kurios truks iki liepos 29 dienos. Jos vyksta Pabradėje.

Pirmą kartą karinėse pratybose Lietuvoje dalyvauja Vokietijos ginkluotųjų pajėgų 10-osios šarvuotos divizijos štabas.

Anušausko teigimu, Vokietijos įsitraukimas į NATO gynybos stiprinimą bei ilgalaikį požiūrį į tai rodo ir Vokietijos investicijos į Lietuvos karinę infrastruktūrą.

"Vokietija, kaip NATO gynybos garantas, lieka ilgam — tai rodo ne tik besitreniruojančių Vokietijos karių skaičius Lietuvoje, lyderystė Rukloje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei, bet ir investicijos į karinę plėtrą", — pareiškė Anušauskas.

Vokietija pradėjo investuoti į Lietuvos karinius objektus 2018 metais, po to, kai 2017 metais Lietuvoje buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Per šį laikotarpį Vokietijos gynybos ministerijos dalinai arba pilnai buvo finansuoti ir įgyvendinti tokie projektai, kaip karių gerbūvio ir laisvalaikio zona, laikinojo apgyvendinimo infrastruktūra, medicininis punktas, laikinos logistinės aikštelės plėtra Rukloje, amunicijos aikštelė Pabradėje, skirta parama taikinių kėliklių įsigijimui.

Vienas didžiausių numatomų iki 2023 metų įgyvendinti projektų — apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms — technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.

"Šiai dienai Vokietija į karinės infrastruktūros plėtrą Lietuvoje jau yra investavusi tikrai nemažą sumą. Tačiau tai yra nuolatinis procesas ir investicijos tęsis. Vokietijos ilgalaikį požiūrį į krašto gynybos stiprinimą rodo ir dar pavasarį ratifikuotas Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo", — pareiškė KAM vadovas.

Šių metų birželio mėnesį Vokietijos gynybos ministerija patvirtino, kad kartu su Lietuvos kariuomene bus investuojama į bendrą infrastruktūrą Rukloje. 2022 m. prasidės kareivinių, multifunkcinio centro, valgyklos, mokymo patalpų, sporto aikštynų ir kitos infrastuktūros projektavimo darbai. Tam Vokietija pažadėjo skirti apie 150 mln. eurų.

Baltijos šalių teritorijoje nuolat dislokuojasi NATO kariai iš įvairių šalių. Ne kartą pasitaikė atvejų, kai aljanso kariai elgėsi netinkamai, dažniausiai girtuokliaudami, taip pat tapo muštynių ir avarijų priežastimi.

Taigi, vasaros pradžioje Vokietijos kariai atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad pavasarį viename iš Lietuvos viešbučių buvo surengtas vakarėlis, kuriame dalyvavo vokiečių kariai, kurie dainavo "dešiniųjų radikalių ir antisemitinių dainų". Taip pat buvo pranešta apie "įtariamą seksualinį prievartavimą". Vokietijos gynybos ministerijos vadovas tokį elgesį pavadino nedovanotinu ir gėdingu, visas būrys buvo grąžintas į Vokietiją. Berlynas paskelbė, kad pagrindiniai kaltininkai bus nušalinti neribotam laikui.

Apskritai padedant NATO rengiama vis daugiau pratybų, be to, karinis kontingentas nuolat didinamas visai šalia Rusijos sienų. Vakaruose, ypač Baltijos šalyse, sakoma, kad tai reikalinga dėl "augančios grėsmės" iš Rusijos pusės.

Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti, tačiau ji turės sustiprinti saugumą, nes NATO karių skaičius šalia Rusijos sienų kelis kartus padidėjo.