JAV panorėjo paskelbti apkaltą Baidenui dėl "Nord Stream-2"

JAV apžvalgininko teigimu, Baidenas daro spaudimą Ukrainos prezidentui, kad tas priimtų Kijevui nuostolingą sandėrį

VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. Laikraščio "Washington Post" apžvalgininkas Markas Tisenas pareiškė, kad JAV prezidentas Džo Baidenas nusipelnė apkaltos dėl "Nord Stream-2" sandėrio.

Išsamiau apžvalgininko straipsnį panagrinėjo leidinys "InoSMI".

Tisenas priminė, kad 2019 metais demokratai pradėjo šį procesą prieš Donaldą Trampą. Tai įvyko dėl to, kad, jų nuomone, Amerikos lyderis darė spaudimą Ukrainos vadovui Vladimirui Zelenskiui, kad tas ištirtų korupcijos skandalą su dabartinio Baltųjų rūmų savininko sūnumi Hanteriu.

"Dabar Baideno administracija, galbūt, išsuko Zelenskiui rankas, kad tas susitaikytų su JAV ir Vokietijos sandėriu, kuris leis Berlynui kartu su Maskva užbaigti "Nord Stream-2" dujotiekio statybą", — rašo autorius.

Anot apžvalgininko, Baidenas daro spaudimą Ukrainos prezidentui, kad tas priimtų Kijevui nuostolingą sandėrį. Naujo dujotiekio dėka Rusija galės apeiti Ukrainą ir Baltijos jūros dugnu tiesiogiai siųsti degalus į Vokietiją, patikslino apžvalgininkas.

"Kai tai įvyks, Maskva galės nutraukti energijos tiekimą Kijevui, neatpjaudama Vakarų Europos", — įsitikinęs Tisenas.

Prieš palikdamas prezidento pareigas, Trampas įvedė sankcijas ir sugebėjo sustabdyti "Nord Stream-2" statybas. Jis buvo nepaprastai griežtas Rusijos atžvilgiu darbais, nors ir ne žodžiais. Baidenas, atvirkščiai, pradėjęs eiti pareigas, sustabdė karinės pagalbos Ukrainai teikimą, pritarė START III sutarties pratęsimui ir sudarė sandėrį dėl "Nord Stream-2", kuris padidina Maskvos įtaką regione, mano žurnalistas.

Pasak Tiseno, Baidenui nebus paskelbta apkalta dėl "švelnios" politikos Rusijos atžvilgiu. Tuo pačiu metu JAV prezidento reikalavimas, kad Ukraina priimtų Kijevui "žmogžudišką" projektą — tai "gėdingas poelgis", net jei jis nesukels apkaltos, įsitikinęs autorius.

Šią savaitę Berlynas ir Vašingtonas paskelbė bendrą pareiškimą dėl "Nord Stream-2". Jame sakoma, kad norint įgyvendinti dujotiekį, būtina užtikrinti dujų tiekimo iš Rusijos per Ukrainą tęsimą po 2024 metų. Be to, Vokietija įsipareigojo reikalauti sankcijų iš Briuselio Maskvos atžvilgiu, jei ta energijos eksportą panaudos kaip įtakos priemonę Europos valstybėms.

"Nord Stream-2" numato dvi linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Dujotiekiui aktyviai priešinasi Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija, kurios projektą vadina politiniu. Vašingtonas projektui sankcijas taikė keturis kartus, tačiau statybos pasiekė paskutinį etapą ir turėtų būti baigtos iki vasaros pabaigos.

Rusijos Federacija ne kartą ragino nebeminėti "Nord Stream-2" bet kokio politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad bus baigtas dujotiekis. Maskva pažymėjo, kad susitarimas dėl dujų tranzito į Europą per Ukrainą galios visą jo veikimo laikotarpį, net ir jam pasibaigus, Maskva neketina atsisakyti Ukrainos tranzito.