JAV kariai ruošiasi persikelti arčiau Rusijos

JAV vis labiau tolsta nuo Artimųjų Rytų. Buvo išvestas Kontingentas iš Afganistano, baigiasi ir karinė misija Irake. Terorizmas nugalėtas, tikina pareigūnai. Bet šie žodžiai gali būti tik politinė uždanga

Kur dabar bus siunčiami amerikiečių kariai, ir ar irakiečių laukia ramus gyvenimas, aiškinosi RIA Novosti autorės Sofija Melničuk ir Ksenija Melnikova.

Antrasis pasitraukimas

"Irakas yra labai svarbus Jungtinėms Valstijoms Artimuosiuose Rytuose, ir mes buvome giliai įsitraukę į jo reikalus per visą mano karjerą", — taip Džo Baidenas Baltuosiuose rūmuose pradėjo susitikimą su Irako ministru pirmininku Mustafa al-Kazemiu. Dabartinis prezidentas buvo senatorius, kai 2003 metais amerikiečiai įsiveržė į šalį.

Pirmą kartą apie karinių veiksmų pabaigą Irake Baltieji rūmai paskelbė 2010 metais. Tada Baidenas buvo viceprezidentas. Tačiau po ketverių metų prasidėjo operacija "Tvirtas ryžtas" prieš IV*

Dabar Džo Baidenas oficialiai pranešė apie karinės misijos užbaigimą šalyje. "Mūsų vaidmuo Irake bus susijęs su tuo, kad būtumėme prieinami, tęsti mokymus, padėti Irako saugumo pajėgoms", — paaiškino prezidentas.

Kitų detalių nebuvo. Baidenas net neatsakė į žurnalistų klausimą apie tai, kurie kariuomenės padaliniai liks Irake iki gruodžio. "Tai priklauso nuo konkrečios situacijos tuo metu", — pabandė patikslinti Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki.

Pentagonas pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos "turėtų neignoruoti Artimųjų Rytų problemų, bet turėtų kitaip jas spręsti". Šalyje bus palikta nedaug kariškių. Visas dėmesys nuo šiol — "grėsmėms iš Kinijos ir Rusijos".

Naujausiais duomenimis, Irake yra 2,5 tūkst. amerikiečių kareivių, praėjusių metų pabaigoje prezidentas Donaldas Trampas jau sumažino kontingentą. Vienintelė amerikiečių bazė Ain al-Asadas yra už 160 kilometrų į šiaurę nuo Bagdado.

Liekamosios rizikos

Nepaisant 2017 metais paskelbtos pergalės prieš IV*, teroristiniai išpuoliai tęsiasi. Praėjusią savaitę islamistai prisiėmė atsakomybę už autobuso sprogdiimą netoli vieno iš Bagdado turgų. Žuvo mažiausiai 30 žmonių.

Amerikiečius puola Irano remiami kovotojų daliniai. Kovą Ain al-Asado bazė buvo apšaudyta raketomis, žuvo vienas žmogus. Gegužę bazę užpuolė dronas su sprogmenimis, liepą — vėl raketos, trys sužeisti.

Mustafa al-Kazemis laikomas Vašingtonui draugišku ministru pirmininku. Jis bandė atvesti į protą su Iranu susijusias grupuotes. Tuo tarpu jis pasmerkė neseniai įvykusius Amerikos aviacijos smūgius į proiraniškus darinius prie sienos su Sirija kaip pažeidžiančius Irako suverenitetą.

Savo ruožtu JAV pažymėjo premjero sėkmę atstatant šalį. Birželio mėnesį Bagdade lankėsi Jordanijos karalius Abdula II ir Egipto prezidentas Abdelis Fatahas al-Sisi, pirmasis Egipto vadovas, aplankęs šalį nuo 1990-ųjų metų.

JAV taip pat įsipareigojo tarptautinės programos "COVAX" ribose pristatyti Irakui 500 tūkst. vakcinos "Pfizer" dozių. Preparatas bus atgabentas per ateinančias dvi savaites, pasakė Baidenas. Sergamumas regione padidėjo, be to, vis dažnesni tapo gaisrai ligoninėse.

Be to, Vašingtonas skirs 5,2 mln. dolerių JT misijai stebėti parlamento rinkimus, kurie vyks spalį — po kelių perkėlimų. Pasak ekspertų, al-Kazemis ten turi visai neblogus šansus.

"Politinė uždanga"

Tačiau apie visišką JAV pasitraukimą iš Irako nėra kalbos, pažymi visi RIA Novosti apklausti ekspertai.

Vašingtonas ilgai kovojo dėl šios svarbios strateginės platformos, sako politologė ir Rusijos tarptautinių reikalų tarybos ekspertė Jelena Suponina. Pareiškimai apie kariuomenės išvedimą, jos nuomone, yra "politinė uždanga", nes pažadus, duotus Amerikos rinkėjams, reikia vykdyti.

Svarbi ir Irako viešoji nuomonė. "Vietos politikai daro spaudimą Mustafai al-Kazemiui. Politinė situacija šalyje sudėtinga, ministro pirmininko pozicija nėra labai stipri", — pabrėžia ji.

Prieš septynerius metus, kai Valstijos grįžo į Iraką, karas su terorizmu buvo realybė, primena orientalistas ir publicistas Aleksejus Ontikovas. "Amerikiečiai suvaidino svarbų vaidmenį įveikiant IV*. Žinoma, yra klausimų apie jų taikomus metodus, pavyzdžiui, Mosule — miestas buvo beveik visiškai sugriautas".

Dabar Irako valdžia pati paprašė amerikiečių išvykti. "Kai Donaldas Trampas atskrido į bazę Irake, JAV ambasadorius beveik įsakė Irako ministrui pirmininkui ten nuvykti ir susitikti su prezidentu. Tas atsisakė. Ši istorija pateko į žiniasklaidą, kilo didelis skandalas, — pasakoja RIA Novosti šaltinis. — O po to amerikiečiai smogė po Bagdado oro uostą ir nužudė Soleimanį. Vėl pradėjo kalbėti apie būtinybę išvesti amerikiečių karius".

Ir vis dėlto vargu ar JAV kariškiai iš karto grįš namo, mano Orientalistikos centro mokslo darbuotojas Danila Krylovas. "Greičiausiai, bus tradicinis perėjimas iš vienos arabų šalies į kitą — šiuo atveju į Siriją. Rusijos gynybos ministerija ne kartą pranešė, kad amerikiečių kariai iš Irako persikėlė į bazes Sirijoje", — aiškina ekspertas.

Labai tikėtina, kad štabai ir žvalgybos centrai Irake bus perkelti iš karinio bloko į diplomatinį bloką. "Jau seniai žinoma, kad amerikiečiai naudoja diplomatinį imunitetą žvalgybai ir kitoms specialiosioms tarnyboms", — priduria Krylovas.

Dėmesys Kinijai

Daugelis amerikiečių mano, kad kol jie kovojo su terorizmu, nebuvo skiriama deramo dėmesio kitiems regionams, Tolimuosiuose Rytuose sustiprėjo Kinija. Dabar tai yra pagrindinė grėsmė JAV, todėl ten turėtų būti nukreiptos visos jėgos. Kurį laiką prioritete yra ne Centrinė, o Ramiojo vandenyno karinė vadovybė.

Naujos didžiųjų valstybių konfrontacijos su Kinija eros logika priverčia Jungtines Valstijas peržiūrėti savo tikslus ir perkelti akcentus, sako Maksimas Sučkovas, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto Tarptautinių tyrimų instituto Perspektyvių Amerikos tyrimų centro direktorius. "Pasipriešinimas gali būti ilgas, o tai reiškia, kad turime selektyviau žiūrėti į išteklių naudojimą. Artimieji Rytai jau seniai slegia Vašingtoną, tačiau Obamos ir Trampo bandymai kažkaip optimizuoti karinį buvimą ten sutiko Pentagono pasipriešinimą", — sako jis.

Bet jei vis tiek bus nubrėžta riba, rezultatai — ne patys sėkmingiausi: amerikiečiams taip ir nepavyko sukurti savarankiškai veikiančios gynybos sistemos Irake. Jiems pasitraukus, taika ir ramybė neateis, terorizmo grėsmė neišnyko. Laikas parodys, kaip amerikiečių instruktoriai dirbs naujomis sąlygomis.

* Rusijoje uždraustos teroristų ir ekstremistų organizacijos.