Seimas apkaltino Rusijos valdžią istoriniu revizionizmu

Maskva ne kartą ragino Vakarų partnerius siekti istorinio objektyvumo ir pabrėžė, kad istorijos perrašymas yra nepriimtinas

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Minint 30-ąsias Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutarties pasirašymo metines, Seimo Užsienio reikalų komitetas priėmė pareiškimą dėl jos svarbos. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

1991 m. liepos 29 dieną Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė sutartį, kurio buvo pripažinta nepriklausoma Lietuvos valstybė ir nuspręsta kurti dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius, vadovaujantis draugystės, geros kaimynystės, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais pagal visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas.

"Prieš trisdešimt metų Lietuva ir Rusija pasirinko dialogo, konstruktyvaus bendradarbiavimo ir pagarbos laisvei bei demokratijai kelią, tačiau dabartinė Rusijos vadovybė savo agresyvia užsienio politika kaimynų atžvilgiu, istorinio revizionizmo pastangomis ir mąstymu įtakos zonų kategorijomis tą kelią ir pastarųjų trisdešimties metų dvišalių santykių pasiekimus griauna ir de facto nesilaiko šios sutarties", – sako komiteto pirmininką pavaduojantis Emanuelis Zingeris.

Kartu politikas tikisi, kad Rusijos pilietinė visuomenė, kuria Lietuvos pusė dažniausiai laiko opoziciją,tvirtai gins žmogaus teises ir laisves bei atliks svarbų vaidmenį Rusijai grįžtant prie demokratinių vertybių.

Pasak Zingerio, sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai tarpusavio santykiuose nenaudoti jėgos ir grasinimo jėga, nesikišti į viena kitos vidaus reikalus, gerbti suverenitetą, teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamybę, yra neginčijamai patys svarbiausi tarpvalstybiniai įsipareigojimai abiem šalims plėtoti geranoriškumu grįstus dvišalius santykius.

Baltijos šalys reguliariai pareiškia reikalavimus Rusijai atlyginti "sovietinės okupacijos" žalą. 2019 metų kovą Latvijos, Lietuvos ir Estijos teisingumo ministrai tarptautinės konferencijos metu paskelbė ketinantys toliau siekti tinkamos kompensacijos iš Rusijos Federacijos.

Žlugus TSRS, Lietuvos valdžia taip pat reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus linija dėl neva TSRS vadovybės surengtos "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos". Taip pat Lietuvos valdžia vykdo rusofobišką politiką, viešai skelbdama nepasitikėjimą tais, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.

Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją, o teiginiai apie "okupaciją" yra tiesiog nepriimtini ir nepagrįsti. Ji taip pat pareiškė, kad Baltijos šalys neturėtų pamiršti apie Sovietų Sąjungos indėlį plėtojant Baltijos šalių infrastruktūrą, ekonominę ir socialinę sferas.