https://lt.sputniknews.com/20210730/lietuvos-ekologai-ragina-atsisakyti-helio-balionu-naudojimo-17831719.html
Lietuvos ekologai ragina atsisakyti helio balionų naudojimo
Lietuvos ekologai ragina atsisakyti helio balionų naudojimo
Sputnik Lietuva
Aplinkosaugininkų teigimu, pasibaigus šventei, helio balionai iškart tampa taršia atlieka, kuri niekada nesuyra 2021.07.30, Sputnik Lietuva
2021-07-30T07:04+0300
2021-07-30T07:04+0300
2021-07-30T07:04+0300
visuomenė
lietuva
aplinkosaugininkai
aplinkos tarša
aplinkos apsaugos departamentas
oro balionas
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/07/1d/17831664_0:320:3073:2048_1920x0_80_0_0_fbc5f8636f9337b40bffc99c2a6da6ef.jpg
VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuvos aplinkosaugininkai ragina atsisakyti helio pripildytų balionų, nes absoliučiai visi paleisti į orą balionai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Marius Šulga pažymėjo, jog helio pripildyti balionai, paleisti į orą, džiugina labai trumpai ir nukritę iškart tampa šiukšlėmis, ypač teršiančiomis aplinką."Balionų likučių daugybė upėse, ežeruose, miškuose, jūrose — visur. Dar blogiau, kad šios atliekos patenka į gyvūnų organizmą — supainioję su maistu, balionų likučių prisiėda ir vandens gyvūnai, ir paukščiai. Pavyzdžiui, mokslininkai sako, kad jūroje plaukiojantys sprogę balionai vėžliams primena medūzas, o mažesni gabaliukai — pintis (povandeninius bestuburius ryškiaspalvius gyvūnus), kuriais vėžliai ir minta. Tad nenuostabu, kad prisiėdę atliekų vėžliai galiausiai žūsta", — pareiškė Šulga.Be to, aplinkosaugininaki priminė, jog balionai gaminami iš plastiko, todėl, kaip bet kuri plastiko rūšis, jie niekada nesuyra, tik ilgainiui skyla ir tampa mikroplastiku.Jau prieš keletą metų Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia mikroplastiko dalelių į maistą patenka iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų. O Jungtinių Tautų duomenimis, vandenynuose gali būti 51 trilijonas tokių dalelių.Kartu aplinkosaugininkai atkreipė dėmesį ir į dangaus žibintus. Pirmiausia, viena žibinto dalis — metalinis rėmelis, kuris nesudega ir taip pat tampa atlieka. Be to, visada išlieka rizika, kad žibintas užges ne danguje — degdamas jis gali nukristi į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, galų gale ir ant pastato stogo ir sukelti gaisrą. Ypač tai aktualu dabar, kai šalyje vyrauja karšti orai ir ugnis gali išplisti neįtikėtinai sparčiai — užtektų vienos žiežirbos.
https://lt.sputniknews.com/20210704/eurokomisaras-is-lietuvos-primine-viena-is-nauju-draudimu-es-salims-17336837.html
https://lt.sputniknews.com/20210524/zmonija-negales-atsisakyti-plastiko-mano-rusu-profesorius-16458124.html
lietuva
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/07/1d/17831664_0:0:2731:2048_1920x0_80_0_0_31c2312001358f5c5337d467ae126692.jpgSputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
visuomenė, lietuva, aplinkosaugininkai, aplinkos tarša, aplinkos apsaugos departamentas, oro balionas
visuomenė, lietuva, aplinkosaugininkai, aplinkos tarša, aplinkos apsaugos departamentas, oro balionas
Lietuvos ekologai ragina atsisakyti helio balionų naudojimo
Aplinkosaugininkų teigimu, pasibaigus šventei, helio balionai iškart tampa taršia atlieka, kuri niekada nesuyra
VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuvos aplinkosaugininkai ragina atsisakyti helio pripildytų balionų, nes absoliučiai visi paleisti į orą balionai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka, praneša Aplinkos apsaugos departamentas.
Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Marius Šulga pažymėjo, jog helio pripildyti balionai, paleisti į orą, džiugina labai trumpai ir nukritę iškart tampa šiukšlėmis, ypač teršiančiomis aplinką.
"Balionų likučių daugybė upėse, ežeruose, miškuose, jūrose — visur. Dar blogiau, kad šios atliekos patenka į gyvūnų organizmą — supainioję su maistu, balionų likučių prisiėda ir vandens gyvūnai, ir paukščiai. Pavyzdžiui, mokslininkai sako, kad jūroje plaukiojantys sprogę balionai vėžliams primena medūzas, o mažesni gabaliukai — pintis (povandeninius bestuburius ryškiaspalvius gyvūnus), kuriais vėžliai ir minta. Tad nenuostabu, kad prisiėdę atliekų vėžliai galiausiai žūsta", — pareiškė Šulga.
Be to, aplinkosaugininaki priminė, jog balionai gaminami iš plastiko, todėl, kaip bet kuri plastiko rūšis, jie niekada nesuyra, tik ilgainiui skyla ir tampa mikroplastiku.
Jau prieš keletą metų Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia mikroplastiko dalelių į maistą patenka iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų. O Jungtinių Tautų duomenimis, vandenynuose gali būti 51 trilijonas tokių dalelių.
Kartu aplinkosaugininkai atkreipė dėmesį ir į dangaus žibintus. Pirmiausia, viena žibinto dalis — metalinis rėmelis, kuris nesudega ir taip pat tampa atlieka. Be to, visada išlieka rizika, kad žibintas užges ne danguje — degdamas jis gali nukristi į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, galų gale ir ant pastato stogo ir sukelti gaisrą. Ypač tai aktualu dabar, kai šalyje vyrauja karšti orai ir ugnis gali išplisti neįtikėtinai sparčiai — užtektų vienos žiežirbos.