EK komisarė apie migrantų antplūdį: tai yra agresijos veiksmas

Kaip pažymėjo EK vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, dauguma į Lietuvą atvykstančių migrantų nėra pabėgėliai, todėl reikia rasti būdus, kaip juos išsiųsti į kilmės šalis

VILNIUS, rugpjūčio 2 — Sputnik. Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pirmadienį susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.

Pagrindinis dėmesys šalies vadovo susitikime su Johansson buvo skirtas situacijai Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Lietuvai reikalinga ES parama, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę, praneša Prezidentūra.

Prezidentas akcentavo, ko labiausiai reikia šiuo metu Lietuvai ir kuo Europos Komisija galėtų padėti: papildomais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais, ES tarpininkavimu repatrijuojant migrantus, užtvarai pasienyje įrengti reikalingais ištekliais ir įranga.

"Tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nėra įprasta migracijos krizė – tai yra Baltarusijos režimo finansuojama hibridinė ataka prieš Lietuvą ir atsakas į ES palaikymą Baltarusijos pilietinei visuomenei, opozicijai ir demokratijos procesams. Tikimės ES institucijų ir šalių narių aktyvaus įsitraukimo, pagalbos ir tarpininkavimo sprendžiant ES ir Baltarusijos sienos apsaugos problemą", – susitikime sakė Nausėda.

Šalies vadovas teigė, kad ES institucijų įsitraukimas yra didelė pagalba Lietuvai. Prezidentas išreiškė padėką Europos Komisijai už solidarumą su Lietuva ir pažadą prisidėti sienos apsaugos stiprinimui reikalingomis priemonėmis.

Po eurokomisarės susitikimo su Šimonyte spaudos konferencijoje premjerė dar kartą akcentavo, kad šios krizės negalima vertinti kaip dvišalio klausimo, tai yra visos Europos Sąjungos iššūkis.

"O kaip ES ir Baltarusijos pasienyje susiformavusią situaciją, kuri, deja, bet kelia labai didelių iššūkių, pirmiausia, Lietuvai", – sakė Šimonytė.

Pasak jos, po incidento su iš Atėnų į Vilnių skridusiu lėktuvu ir ES sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai, buvo pastebėtas suintensyvėjęs neteisėtos migracijos srautas. Toje srauto organizavimo schemoje, Lietuvos vertinimu, vienaip ar kitaip dalyvauja Baltarusijos institucijos.

"Nuo pat pradžių tiek dvišaliu pagrindu mūsų kolegos iš kitų ES valstybių narių, tiek ir ES institucijos, Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba šiai situacijai skiria pakankamai daug dėmesio. Sulaukėme operatyvaus atsako ir labai operatyvaus įsiklausimo į situaciją, o situacija kinta labai sparčiai. Tai, kad eurokomisarė šiandien yra Lietuvoje, irgi yra tokio atidumo šiai situacijai išraiška", – kalbėjo premjerė.

Šimonytė teigė, kad yra keletas sričių, kuriose ES padeda Lietuvai ir, tikimasi, padės dar daugiau. Pirmiausia tai paties srauto potencialo mažinimas:

"Ir čia didžiausias lūkestis, žinoma, yra ES galimybėms išnaudoti savo derybines pozicijas su Irako vyriausybe, turint mintyje, kad didžioji dalis neteisėtų migrantų, kurie kerta sieną, yra kilę iš Irako. Tiek mažinant srautą, tiek sprendžiant klausimus dėl readmisijos, tiek randant svertų įtikinti Iraką vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus dėl savo piliečių susigrąžinimo – čia tikimės didžiausios Europos Komisijos ir kitų ES institucijų paramos ir pagalbos", – išreiškė viltį premjerė.

Ministrė pirmininkė taip pat sakė, kad Lietuvai yra teikiama ir praktinė pagalba suvaldant situaciją, tai yra pareigūnai, kurie prisideda prie situacijos suvaldymo arba dvišaliu pagrindu, arba per tokias institucijas kaip "Frontex" ir pan.

Eurokomisarė Ylva Johansson po susitikimo kalbėjo, kad buvo aptarti įvairūs būdai, kuriuos būtų galima pasitelkti judant į priekį.

"Mes susiduriame su agresyviu Lukašenkos režimo aktu, kuris yra specialiai sukurtas provokuoti. Tai yra veiksmų tikslas. Tai nėra vien migracijos krizė, tai yra agresijos veiksmas, kuris yra skirtas išprovokuoti, tai yra režimo veiksmas, to režimo, kuris neleidžia laisvų rinkimų, kurio tikslas yra destabilizacija", – teigė Johansson.

Pasak eurokomisarės, būtent dėl to, koks yra Lukašenkos režimas, ES nutarė reaguoti greitai ir įvesti sankcijas. Johansson pažymėjo, kad nepaisant visų pastangų padėtis ir toliau blogėja.

"Matėme, kad daug dalykų buvo padaryta labai gerai, matėme ir tai, kad situacija prastėja, atvyksta daugiau žmonių. Tai yra nepriimtina ir tai negali tęstis. Mes turime aiškiai parodyti, kad nėra laisvos prieigos prie ES teritorijos", – sakė eurokomisarė.

Pasak Johansson, dauguma į Lietuvą atvykstančių migrantų nėra pabėgėliai, todėl reikia rasti efektyvius būdus, kaip juos išsiųsti į jų kilmės šalis. Be to, reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti į Minską migrantus atskraidinančių skrydžių kiekį.

Į Lietuvą su dviejų dienų vizitu įvertinti padėties dėl neteisėtų migrantų atvykusi eurokomisarė pirmadienį susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei premjere Ingrida Šimonyte.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip 40 kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Dėl to, kad pasienyje su Baltarusija padaugėjo nelegalios migracijos atvejų, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sustiprino apsaugą. Į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių ir skirti papildomi techniniai ištekliai. Be to, pasieniečiams talkino ir kitų Lietuvos institucijų pajėgos.

Dėl susiklosčiusios situacijos valdžia kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusija jau pareiškė, kad tinkamai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija". Pasak jo, Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".