Olimpinėse žaidynėse amerikiečiai pašalinti iš sąžiningo žaidimo

Rusijos olimpiečiai Tokijuje pademonstravo tikrai bizantišką gudrumą. Atvyko su sumažinta iki minimumo komanda: dešimt sportininkų vietoj įprasto šimto — kaip tai?

Atlaikė devintąją propagandinės neapykantos bangą. Dalyvauja apsivilkę neutralią uniformą, be vėliavos ir valstybės himno. Jie atlieka dopingo testus beveik visą parą — pažiūrėkite vien į patyčias prieš Sofiją Velikają. Ir dar pavyksta laimėti. Plačiau situaciją apžvelgė RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Pirmasis Čaikovskio koncertas jau įsitvirtino publikos pasąmonėje. "Tram-tam-tam-tam!" — naktimis šiurpina Amerikos plaukikus ir prancūzų fechtuotojus.

Palaukite. Juk mes ne taip susitarėme. Pagal planą Rusijos sportininkai turėjo atvykti ir pralaimėti. Jie, pasak Vakarų, yra visi su dopingu. Kaip tai? Tačiau Rusijos rinktinės sėkmė tapo gyvu įrodymu, kad visa ši istorija su "dopingu", testų pakeitimu ir Rodčenkovo ​​ūsais buvo dar viena beprotiška klastotė — kaip ir nesibaigiančios istorijos apie "Novičioką".

Ir šiandien šimtai ir tūkstančiai Vakarų — daugiausia Amerikos — sportininkų masiškai ir oficialiai sėdi ant adatos. Jų pasiteisinimas yra gana paprastas, jis vadinamas "terapine išimtimi". Pikti liežuviai tai vadina "dopingo licencija".

Ją gauti visai nėra sunku. Sportininkas pateikia savo nacionaliniam antidopingo komitetui gydytojo pažymą ir be jokių problemų gauna teisę naudoti draudžiamas medžiagas.

Chemijos spektras yra labai platus. Čia ir vaistai nuo astmos, kuriuos pramoniniu mastu vartoja Norvegijos slidininkai. Ir anaboliniai steroidai, kurių vartojimu nuolat įtariamos tenisininkės, seserys Williams. Ir įvairūs psichotropiniai vaistai, kurie greičiausiai yra susiję su amerikiečių gimnastės Simone'os Biles problemomis Tokijaus olimpinėse žaidynėse.

Įdomu tai, kad tokių leidimų išdavimas ir jų turinys yra slapti. Tai sportininkų medicininiai duomenys, asmeninis, intymus dalykas. Nacionalinių antidopingo komitetų ataskaitos rengiamos taip, kad niekas nieko nesuprastų.

Australijos aktyvistai, bandę iš tikrųjų kovoti su dopingu, nustatė, kad, pavyzdžiui, 2012 metais šalis išleido terapines išimtis 37 stipriems vaistams — nuo insulino iki Ritalino. Tačiau kiek konkrečių leidimų kiekvienam vaistui buvo išduota ir kam, niekas nežino.

Tik keli įsilaužėlių išpuoliai prieš WADA (Pasaulio antidopingo agentūros) duomenų bazes leido išsiaiškinti akivaizdų dalyką: pirmaujantys Vakarų sportininkai bandydami apeiti konkurentus reguliariai vartodavo įvairias chemines medžiagas.

Legendinio britų bėgiko Mo Farah mėginiuose buvo rastas pragariškas morfino, vicodino, triamcinolono kokteilis. Tačiau niekas nesuabejojo ​​jo olimpiniu auksu. Diskvalifikacijos nebuvo. Didžiosios Britanijos karalienė suteikė jam riterio titulą, ir Mo tęsė savo sportinę karjerą. Jis vyktų ir į Tokiją — jei galėtų patekti į nacionalinę komandą.

Draudžiamų medžiagų nuolat rasta seserų Williams ir Simone'os Biles dopingo tyrimuose. Tačiau visos trys sportininkės buvo priimtos į varžybas ir laimėjo viską, ką galėjo.

Problemos mastas išgąsdino net prie daug ko spėjusius priprasti amerikiečius. Prieš kelerius metus populiarus žurnalas "USA Today" bandė atlikti tyrimą, parašė laišką WADA. Neva, ar tikrai viskas taip blogai su seserų Williams tyrimais? Ar nevertėtų paimti ir paskelbti duomenų apie terapines išimtis? Leiskite visuomenei žinoti, ką daro legendinės sportininkės.

Pasaulio antidopingo organizacija į prašymą neatsakė. Jokia informacija nebuvo išslaptinta. Žurnalistai turėjo pasitenkinti oficialiu Amerikos antidopingo agentūros pareiškimu, kad seserys Williams ir prie jų prisijungusi Biles nekaltos.

Tuomet Biles paaiškino, kad nuo vaikystės ji kenčia nuo hiperaktyvumo ir dėmesio trūkumo, todėl WADA leidžia jai vartoti Ritaliną. Visas pasaulis matė, prie ko tai privedė Tokijuje.

Ritalinas yra galingas psichostimuliatorius, šnekamojoje kalboje vadinamas "kokainu vargšams". Jo gabenimo per sieną taisyklės yra labai sudėtingos, pandemijos metu jos buvo dar labiau sugriežtintos. Pasak žmonių, susipažinusių su situacija, Simone'os Biles treneris nesugebėjo į Japoniją atsivežti savo globotinei Ritalino atsargų.

Likusi be įprastų vaistų, garsioji gimnastė pasitraukė iš varžybų, palikdama savo komandą likimo valiai. Amerikos žiniasklaida paskelbė ją heroje, prasiveržusi sentimentaliais tekstais. Vis dėlto vadinkime daiktus tikraisiais jų vardais. Viso pasaulio akivaizdoje pagrindinė amerikiečių sportininkė išgyveno banalią abstinenciją.

Norėdamas atitraukti visuomenės dėmesį nuo šios gėdos, Amerikos antidopingo agentūros vadovas Travis'as Tygart'as ėmė kritikuoti Rusijos sportininkus: "Rusija nusipelno griežtos bausmės ir toliau apgaudinėja".

Žiūrėk, bet tai tas pats Tygart'as, kuris neseniai nubaudė amerikiečių bėgikę Sha'Carri Richardson vienu simboliniu diskvalifikacijos mėnesiu. Richardson prisirūkė marihuanos prieš pat startą. Paprastai WADA už tai diskvalifikuoja ketveriems metams.

O dabar Tygart'as kaltina Rusiją "valstybės parama dopingo vartojimui" ir siūlo paskelbti visus olimpiečių dopingo testus. Na, sėkmės. Rusijos sportininkams nėra ko bijoti, TOK ką tik patvirtino, kad jie neturi teigiamų dopingo mėginių. Tačiau bus įdomu pažvelgti į Amerikos sportininkų tyrimus. Ten, atrodo, jau yra visa periodinė lentelė.

Rusai yra įpratę prie spaudimo tarptautinėse varžybose. Tačiau Tokijaus olimpinių žaidynių politizavimas viršija visas ribas. Negalėdami laimėti sąžiningoje kovoje, Vakarų partneriai miklinasi provokacijose, meluose ir tiesioginiuose užpuolimuose. "O sporte, tu esi karas!" — amerikiečiai turėtų perdaryti olimpinį šūkį, šiais laikais tai madinga.

Visa tai, žinoma, sukelia tik gailestį. Neapykantą, kuri šiuo metu kankina Amerikos visuomenę iš vidaus, šie nelaimingi sportininkai projektuoja į išorę. Jie pašėlusiai stengiasi paversti taikias olimpines žaidynes mūšio lauku. Analitikai tai vadina "chaoso eksportu", jie čia mato strateginius tikslus. Tačiau vis dažniau atrodo, kad tai tik instinktas. Kitaip partneriai tiesiog nebegali.

Nebaudžiamas Amerikos sportininkų narkotikų ir nelegalių medžiagų vartojimas jiems gali suteikti tam tikrų pergalių. Tačiau ilgainiui tai tikrai baisus dalykas. Jau kelios Amerikos vaikų kartos priprato prie minties, kad sporto žvaigžde galima tapti tik tada, kai nuo mažens pumpuoji į save visokiausią šlamštą. Šį neteisėtumą dangstinės treneriai, gydytojai, Travis'as Tygart'as, iki pat prezidento. Kas tai, jei ne "vyriausybės parama dopingo vartojimui"? WADA turėtų pasirūpinti amerikiečiais — vardan sporto ateities.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.