Marinti badu, mušti ir šaudyti? Lietuvos naujovės kovojant su migrantais

Pirmą kartą Europos Sąjungoje sukurtas precedentas, kai prieš neteisėtus migrantus naudojama šiurkšti jėga, pažeidžiant net pagrindines žmogaus teises

Lietuvos vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė davė įsakymą: panaudoti jėgą ir specialias priemones, siekiant išvyti sienos pažeidėjus atgal į Baltarusiją. Įsakymas duotas iš karto po to, kai Lietuvoje apsilankė Europos Komisijos narė Ylva Johansson.

Taigi, pirmą kartą Europos Sąjungoje sukurtas precedentas, kai prieš neteisėtus migrantus naudojama šiurkšti jėga, nepaisant net elementarių žmogaus teisių. Rugpjūčio 4 dieną Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnyba išdidžiai praneša, kad po Vidaus reikalų ministerijos vadovės įsakymo "šaudyti visus iš eilės" nelegalių migrantų srautas per Baltarusijos ir Lietuvos sieną smarkiai sumažėjo.

Vietoj tradicinių jau 150-200 nelegalių imigrantų per dieną sulaikyti tik 35 sienos pažeidėjai. Tai reiškia, kad buvo rasta priemonė prieš "Lukašenkos režimo" sukeltą "hibridinį karą".

Tą pačią dieną Baltarusijos Respublikos valstybinis pasienio komitetas išplatino pranešimą, kad pasienyje su Lietuva rastas sumuštas nelegalus migrantas. Vyro būklė sunki, jam buvo suteikta pirmoji pagalba, tačiau jis mirė.

Neatmetama galimybė, kad tai pirmoji Lietuvos vidaus reikalų ministrės barbariško įsakymo auka. Dieną anksčiau Baltarusijos pasieniečiai parodė vaizdo įrašą, kuriame grupė migrantų pasakojo, kaip juos pasitiko Lietuvos pasieniečiai — su lazdomis, elektros šokeriu ir ašarinėmis dujomis. Jie parodė sumušimų pėdsakus.

Ar Europa, po daugelio metų svetingumo migrantų atžvilgiu, pradėjo atvirą pasipriešinimą panaudodama ginklus ir pritraukdama kariuomenę išorės sienų apsaugai? Pažymėtina, kad Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vadovė įsakymą panaudoti jėgą išleido iškart po to, kai Europos Komisijos narė Ylva Johansson apsilankė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Taigi, mes suprantame, kad Europos ministrė "palaimino" tokius Lietuvos saugumo pajėgų veiksmus. Pati Johansson kartu su ES vadovybe, matyt, ketina daryti spaudimą Irako vadovybei, iš kur didžioji dalis migrantų keliauja į Lietuvą.

"Turime skubiai reaguoti ir kuo greičiau susitikti su Irako vyriausybe bei tos šalies pareigūnais, kad aptartume galimybę sumažinti skrydžių [iš Irako į Baltarusiją] apimtis", — sakė Europos Komisijos narė.

Tuo tarpu, kai Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pareigūnai darys spaudimą Irakui, Lietuvos pasieniečiai ramia sąžine galės neteisėtai elgtis pasienyje su Baltarusija, spjaudami į visas žmogaus teises.

Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas, aistringas lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių (LGBT) žmonių teisių gynėjas Tomas Raskevičius nesmerkia jėgos panaudojimo prieš taikius migrantus ir tik skatina pasienio tarnybą bei kariuomenę.

"Manau, kad tai yra būtinas sprendimas. Tarptautinės žmogaus teisių institucijos tikrai turės labai daug klausimų dėl šitų atvejų, tačiau jei jis bus vykdomas proporcingai ir skaidriai, manau, kad galėsime atsakyti į šiuos klausimus", — Lietuvos žiniasklaida citavo Raskevičių.

Tai yra, Raskevičius supranta, kad tarptautinės žmogaus teisių organizacijos turės reaguoti į Lietuvos saugumo pajėgų panaudotą jėgą prieš migrantus. O norėdama tarptautinei bendruomenei viską pateikti tinkamoje šviesoje ir "skaidriai", Lietuvos valdžia ketina uždaryti pasienio zoną nuo smalsių akių ir šiose srityse įvesti nepaprastąją padėtį, kuri leis panaudoti jėgą prieš vietos gyventojus, protestuojančius prieš nelegalių imigrantų perkėlimą prie gyvenviečių.

O pasauliui bus parodyta nuotrauka, kurią padarė tik patikimi žurnalistai ir operatoriai iš Nacionalinio radijo ir televizijos (LRT).

Susirūpinimą dėl galimo tarptautinio skandalo atsargiai išreiškė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ir nors eidama pareigas ji privalo palaikyti savo kolegas valdančiojoje koalicijoje ir išreikšti pritarimą įvestai nelegalių migrantų "apgręžimo" politikai, ji supranta "riziką, susijusią su tokios praktikos atitiktimi tarptautinei teisei".

"Taigi turint įrodymų, kad šie veiksmai yra organizuoti režimo, mes ir imamės tų priemonių, kurios kitomis aplinkybėmis atrodytų pernelyg griežtos", — sakė Seimo pirmininkė nepaprastosios padėties įvedimo pasienio regionuose svarstymo išvakarėse.

Nepaprastosios padėties įvedimo idėjai, taigi ir jėgos panaudojimui prieš migrantus, pritaria ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

"Tai yra reikalinga tam, kad įgalinti karius padėti stabdyti nelegalią migraciją dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis. Prieš kurį laiką mes diskutavome, ar nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų daugiau įgaliojimų kariams šią funkciją vykdyti. Šiandien mes atsakome į šį klausimą šių konkrečių įstatymų pakeitimais ir darome tai ekstremaliosios situacijos sąlygomis", — sakė prezidentas po susitikimo su kariuomenės vadu ir gynybos ministru.

Tačiau dabar atėjo laikas išgirsti pareigūnų, atsakingų už žmogaus teisių laikymąsi Europos Sąjungos ir JT struktūrose, nuomonę.

Jei jie pritars Lietuvos praktikai, tai atlaisvins kitų Europos valstybių, kurios susiduria su nelegalios migracijos problema, pasieniečiams rankas. Viduržemio jūroje bus galima šaudyti į gumines valtis iš didelio kalibro kulkosvaidžių, o Europoje jau atsidūrusių pabėgėlių stovyklos bus įrengtos pagal Antrojo pasaulinio karo nacių koncentracijos stovyklų standartus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.