Vietoj fašistinių koncentracijos stovyklų: Lietuvoje formuojama "švari nuo COVID-19 rasė"

Socialiniu požiūriu savanoriškai privalomas skiepijimas tik sustiprina visuomenės susiskaldymą — skirsto ją į teisingus ir neteisingus

Lietuvos socialiniuose tinkluose plinta raginimai ateiti prie Seimo rugpjūčio 10 dieną. Šią dieną neeilinėje sesijoje deputatai turi patvirtinti griežtas Vyriausybės siūlomas priemones, skirtas apriboti nevakcinuotų gyventojų teises.

O kai kurios maitinimo ir kitų paslaugų įmonės skelbia, kad aptarnaus tik nevakcinuotus — taip kai kurie verslininkai demonstruoja nesutikimą su vyriausybe, kuri žmones skirsto į teisingus ir neteisingus piliečius.

Straipsnio autorius iš karto įspėja: jis nėra už ar prieš skiepijimą. Jis bando išsiaiškinti, kodėl judėjimas prieš vakcinas įgauna pagreitį ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. To pavyzdys yra daugybė protestų prieš ribojamąsias priemones Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir kitose šalyse ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

O vyriausybės, užuot suvienijusios žmones ir radusios priimtinas visiems (!) kovos su koronaviruso infekcija formas, eina demokratiškų valstybių konstitucijų, garantuojančių visiems lygias teises ir laisves, pažeidimo keliu.

Lietuvą pasiekė masinių demonstracijų banga iš pirmaujančių Europos valstybių sostinių. Rugpjūčio 10 dieną prie Seimo rūmų iš visos šalies susirinks tie, kas nesutinka su griežtomis konservatorių-liberalų Ingridos Šimonytės vyriausybės siūlomomis priemonėmis prieš tuos piliečius, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisako skiepytis.

Planuojama, kad jiems bus ne tik uždrausta lankytis dideliuose prekybos centruose ir maitinimo vietose, bet net naudotis kirpėjų ir grožio specialistų paslaugomis, o tai bet kuriai merginai ar moteriai prilygsta katastrofai. Net šeimos šventės gali būti uždraustos "antivakseriams".

Vyriausybė iš anksto išsamiai išvardino, kokie žmogaus teisių apribojimai kelia grėsmę skiepų priešininkams. Mes jų čia neišvardysime. Premjerė Ingrida Šimonytė šį pranešimą pavadino "mandagiu raginimu pasiskiepyti" ir teigė, kad vyriausybė neis į jokius kompromisus nesutinkantiems skiepytis.

Savo ruožtu "antivakseriai" prašo aiškiai atsakyti tik į vieną klausimą: kuo skiepyto piliečio ant drabužių ar odos pernešamas virusas skiriasi nuo viruso, kurį platina neskiepytas pilietis?

Epidemiologai ne kartą pareiškė, kad virusas, kaip ir tuopų pūkas, gali prilipti prie bet ko. Tai reiškia, kad ir paskiepyti, ir neskiepyti gali užkrėsti kitus. Vakcina tik apsaugo nuo sunkių ligos formų. Ir kiekvienas, pagal Konstituciją, turi teisę savaip disponuoti savo sveikata. Kad ir kaip ciniškai tai skambėtų, jei kas nors, atsisakydamas skiepytis, miršta nuo koronaviruso, tai yra jo sąmoningas apsisprendimas.

Bet juk tie, kurie jau yra paskiepyti, taip pat užsikrečia ir miršta. Ta pati Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad dabartinės vakcinos nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos nuo ligos. O septyniasdešimt procentų gyventojų skiepijimo riba tariamai suformuos kolektyvinį imunitetą.

Ką reiškia ši sąvoka ir kaip ji nugalės jau daug kartų mutavusį COVID-19, niekas iš tikrųjų dar nepaaiškino. Taip pat neradau jokių įtikinamų argumentų, kuriuos išgirdę visi be išimties turėtų skubėti skiepytis.

Tačiau socialiniu požiūriu savanoriškai privalomas skiepijimas tik sustiprina visuomenės susiskaldymą — padalija ją į teisingus ir neteisingus. Ir tai jau ne kartą žmonija patyrė per savo istoriją.

Naujausi pavyzdžiai — fašistinės koncentracijos stovyklos ir amerikiečių nuorodos "tik baltiesiems". Šiandien popierinius pranešimus apie priklausymą "rasei be koronaviruso" pakeitė elektroniniai QR kodai. Tačiau esmė išlieka ta pati — žmonių suskirstymas į sutinkančius ir nesutinkančius.

Kaip žinote iš trečiojo Niutono dėsnio, kurio niekas dar nepaneigė, veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Ir kuo stipriau valdžia spaus, tuo labiau jai priešinsis tie, kurie nesutinka.

Jau prie kai kurių Lietuvos kavinių ir grožio salonų įėjimo pasirodė skelbimai "Mes aptarnaujame tik nepasiskiepijusius!". Būtent socialiniai tinklai šiandien tapo alternatyva nuomonės apklausoms ir valdžios institucijų šališkoms statistinėms ataskaitoms, skelbiamoms kaip neginčijama tiesa. Apie tai, kas šiuo atveju teisus, bus galima spręsti pagal žmonių skaičių, kurie antradienį susirinks prie Seimo.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.