https://lt.sputniknews.com/20210812/gydytojas-papasakojo-kada-yra-trombozes-rizika-sergant-koronavirusu-18082770.html
Gydytojas papasakojo, kada kyla trombozės rizika sergantiems koronavirusu
Gydytojas papasakojo, kada kyla trombozės rizika sergantiems koronavirusu
Sputnik Lietuva
Trombozė gali būti nepastebima kasdieniame gyvenime ir dažnai yra mirtina pacientui, tačiau yra daugybė veiksnių, dėl kurių galima išvengti kraujo krešulių... 2021.08.12, Sputnik Lietuva
2021-08-12T20:40+0300
2021-08-12T20:40+0300
2021-08-13T00:00+0300
pasaulyje
koronaviruso pandemija lietuvoje ir pasaulyje
trombozė
https://cdnn1.lt.sputniknews.com/img/07e5/02/19/14546722_0:53:1944:1147_1920x0_80_0_0_ddf91813542464e10eb7ea4024c874ef.jpg
VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Kodėl pacientams, sergantiems koronavirusu, gali atsirasti trombozė ir kokiais atvejais padidėja tokių komplikacijų rizika, paaiškino klinikinės diagnostikos laboratorijos "Invitro-Sibir" vyriausiasis gydytojas Andrejus Pozdniakovas "Rossijskaja Gazeta".Kaip anksčiau buvo pranešta Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijoje, polinkis į trombozę nustatomas kas trečiam koronavirusu sirgusiam pacientui."Vienas iš ląstelių sluoksnių, palankių daugintis SARS-CoV-2 virusui, yra endotelis, kuris dengia vidinį kraujagyslių paviršių, besiliečiantį su krauju. Paprastai jos yra labai elastingos ir kraujas juda per jas netrukdomai. Virusui užkrėtus endotelio ląsteles, vidinis kraujagyslių sluoksnis praranda elastingumą, todėl kraujui sunku tekėti", — aiškino jis.Jo teigimu, endotelis atsistato lėtai, tad jei koronavirusas pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, pacientui gali pasireikšti trombozė."Tokioje situacijoje esantis žmogus gali net neįtarti, kad jam susiformuoja kraujo krešulys", — pabrėžė gydytojas.Kam rizika didesnė nei kitiemsSpecialisto teigimu, didžiausią kraujo krešulių riziką turi žmonės su genetiniu polinkiu. Tai atsitinka gana dažnai, todėl yra daug žmonių, kuriems reikia atidžiai stebėti kraujagyslių būklę, pridūrė jis.Kaip išvengti trombozėsGydytojo teigimu, pacientai patys turi kontroliuoti savo būklę, pavyzdžiui, atlikdami reikiamus tyrimus."Toks polinkis (į trombozę) praktiškai nepasireiškia įprastame gyvenime. Deja, genetiškai linkusiems žmonėms pirmoji apraiška dažnai būna mirtina — tai gali būti insultas, širdies priepuolis ar bet kurios kitos venos trombozė", — sakė gydytojas. Rizikos veiksniaiPasak specialisto, pacientai turėtų sunerimti dėl trombozės šiais atvejais:"Tokių kategorijų pacientams trombozės išsivystymo rizika didesnė", — pabrėžė gydytojas.
https://lt.sputniknews.com/20210812/pfizer-vakcinos-veiksmingumas-pries-delta-atmaina-siekia-42-moderna--76-18077644.html
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
2021
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Naujienos
lt_LT
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
Sputnik Lietuva
media@sputniknews.com
+74956456601
MIA „Rossiya Segodnya“
pasaulyje, koronaviruso pandemija lietuvoje ir pasaulyje, trombozė
pasaulyje, koronaviruso pandemija lietuvoje ir pasaulyje, trombozė
Gydytojas papasakojo, kada kyla trombozės rizika sergantiems koronavirusu
20:40 12.08.2021 (atnaujinta: 00:00 13.08.2021) Trombozė gali būti nepastebima kasdieniame gyvenime ir dažnai yra mirtina pacientui, tačiau yra daugybė veiksnių, dėl kurių galima išvengti kraujo krešulių susidarymo
VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Kodėl pacientams, sergantiems koronavirusu, gali atsirasti trombozė ir kokiais atvejais padidėja tokių komplikacijų rizika, paaiškino klinikinės diagnostikos laboratorijos "Invitro-Sibir" vyriausiasis gydytojas Andrejus Pozdniakovas "
Rossijskaja Gazeta".
Kaip anksčiau buvo pranešta Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerijoje, polinkis į trombozę nustatomas kas trečiam koronavirusu sirgusiam pacientui.
"Vienas iš ląstelių sluoksnių, palankių daugintis SARS-CoV-2 virusui, yra endotelis, kuris dengia vidinį kraujagyslių paviršių, besiliečiantį su krauju. Paprastai jos yra labai elastingos ir kraujas juda per jas netrukdomai. Virusui užkrėtus endotelio ląsteles, vidinis kraujagyslių sluoksnis praranda elastingumą, todėl kraujui sunku tekėti", — aiškino jis.
Jo teigimu, endotelis atsistato lėtai, tad jei koronavirusas pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį, pacientui gali pasireikšti trombozė.
"Tokioje situacijoje esantis žmogus gali net neįtarti, kad jam susiformuoja kraujo krešulys", — pabrėžė gydytojas.
Kam rizika didesnė nei kitiems
Specialisto teigimu, didžiausią kraujo krešulių riziką turi žmonės su genetiniu polinkiu. Tai atsitinka gana dažnai, todėl yra daug žmonių, kuriems reikia atidžiai stebėti kraujagyslių būklę, pridūrė jis.
"Visiškai bet kuris asmuo gali būti hemostazės mutacijos nešiotojas ir turėti polinkį į trombozę. Tai galima nustatyti genetiniais tyrimais", — paaiškino jis.
Gydytojo teigimu, pacientai patys turi kontroliuoti savo būklę, pavyzdžiui, atlikdami reikiamus tyrimus.
"Toks polinkis (į trombozę) praktiškai nepasireiškia įprastame gyvenime. Deja, genetiškai linkusiems žmonėms pirmoji apraiška dažnai būna mirtina — tai gali būti insultas, širdies priepuolis ar bet kurios kitos venos trombozė", — sakė gydytojas.
Pasak specialisto, pacientai turėtų sunerimti dėl trombozės šiais atvejais:
jei serga endokrininėmis ligomis, susijusiomis su sutrikusiu gliukozės metabolizmu;
jei turi antsvorio ar serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis.
"Tokių kategorijų pacientams trombozės išsivystymo rizika didesnė", — pabrėžė gydytojas.
