Viename Latvijos kiaulių ūkyje nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Latvijoje, nedideliame Ludzos kiaulininkystės ūkyje, trečiadienį nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

VMVT duomenimis, šiais metais tai antrasis AKM židinys šioje valstybėje.

Kaip pažymima, virusas užfiksuotas ūkyje, kuriame buvo laikomos 4 kiaulės savoms reikmėms. Dėl pavojingos ligos čia nedelsiant imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, aplink židinį nustatytos apsaugos ir stebėsenos zonos, atliekamas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad augant afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičiui laukinėje gamtoje, kiaulių laikytojai turi skirti dar didesnį dėmesį biologinio saugumo priemonių įgyvendinimui ir saugoti savo gyvūnus, ūkius nuo šios ligos.

Kaimyninės Lenkijos ūkiuose šiais metais patvirtintų AKM protrūkių skaičius jau siekia 47, juose teko sunaikinti daugiau kaip 29 tūkst. kiaulių, o laukinėje faunoje nustatyta daugiau nei 2 tūkst. susirgimo atvejų.

Virusu užkrėsta teritorija vis labiau plečiasi ir jau apėmė Vokietijos teritorijas, esančias netoli Lenkijos. Vokietijoje šiais metais nustatyta beveik 1 300 tūkst. susirgimų šernų tarpe ir 3 protrūkiai kiaulių ūkiuose. Latvijoje 131 atvejis patvirtintas laukinėje faunoje ir 1 protrūkis kiaulių ūkyje. Estijoje taip pat nustatytas AKM 1 kiaulių ūkyje ir 43 laukinės faunos vietose.

Tuo tarpu Lietuvoje per šiuos metus kiaulių ūkiuose AKM protrūkių nenustatyta, tačiau AKM virusas patvirtintas 99 šernams – 12 sumedžiotų ir 87 nugaišusiems.

VMVT atkreipia šalies ūkininkų, jau pradėjusių šviežių grūdų derliaus nuėmimo darbus, dėmesį, kad tuose pačiuose laukuose iki įvažiuojant kombainams ganėsi ir maitinosi šernai, kurie galėjo būti užsikrėtę AKM ir galėjo užteršti grūdus, šiaudus ar žolę. Veterinarijos specialistai primena, kad kiaulių laikytojai gali šerti kiaules tik termiškai apdorota (ne žemesnėje kaip +70 °C temperatūroje ir ne trumpiau kaip 5 min.) žole ar pašarinėmis žaliavomis arba jei jos buvo laikytos saugyklose ne trumpiau kaip 30 dienų, o einamųjų metų derliaus pakratus (pvz., šiaudus) gali naudoti tik jei jie buvo laikyti saugyklose ne trumpiau kaip 90 dienų.

Didelę riziką AKM virusui iš laukinės gamtos patekti į kiaulių laikymo vietas kelia ir žmonių lankymasis miškuose, grybavimas ar uogavimas, kuris šiuo metu yra gana intensyvus. Ypač svarbu, kad kiekvienas, dirbantis kiaulių ūkyje, būtų atsargus, atsakingai laikytųsi biologinio saugumo reikalavimų.