"Pažadino žvėrį"? Kokias išvadas po riaušių turėtų padaryti Lietuvos valdžia

Protestas prie Seimo prieš vyriausybės planus, susijusius su galimybių pasu, peraugo į riaušes. Kaip vertinti tai, kas įvyko?

Seniai Lietuvoje nebuvo metami akmenys į policijos pareigūnus prie parlamento. Kodėl pasikartojo tai, kas įvyko 2009 metais?

Pirmiausiai žmones paskatino protestuoti valdžios sprendimas apriboti galimybes tų, kurie nepasiskiepijo ir nepersirgo koronavirusu, galimai pažeidžiant jų konstitucines teises. Bet manytina, kad tai tik bendros įtampos Lietuvos visuomenėje ledkalnio viršūnė. Kitaip tariant, nepasitenkinimas valdžia kaupėsi joje jau seniai, o dabar tik prasiveržė. Šiame kontekste svarbu kompleksiškai suprasti protestinių lietuvių nuotaikų priežastis.

Pirma, žmones iš principo neigiamai paveikė koronaviruso istorija, kuri susijusi tiek su ekonominiais, tiek su psichologiniais sunkumais dėl įvairių ribojimų. Bet iš pradžių visuomenė stengėsi žiūrėti į juos supratingai. Antra nemalonia staigmena Lietuvos gyventojams tapo elektros ir dujų kainų augimas, ir jie negalėjo nepastebėti, kad vyriausybė nepadarė nieko, kad sušvelnintų jų šuolį.

Trečia, lietuvius labai supykdė valdžios planai LGBT teisių srityje, ir svarbiausia tai, kad jie šiuo atveju pademonstravo savo poziciją viešai, gausiai susirinkę į "Šeimų maršą". Jau šis signalas turėjo priversti valdančiuosius suprasti, kad visuomenė kaista, agresyvėja ir vis labiau linkusi mitinguoti. Tačiau, kadangi viskas vyko taikiai, jie, matyt, pagalvojo, kad nieko čia baisaus.

Dar labiau situaciją paaštrino migrantų krizė, kuri pasireiškė tame tarpe susidūrimu tarp policijos ir Rūdninkų gatventojų. Kitaip tariant, valdžios ir visuomenės priešprieša perėjo į prievartos lygį. Tada atrodė, kad tai jau tikrai paskatins valdančiuosius atidžiau pažiūrėti į žmonių poziciją, bet vidaus reikalų ministrė pareiškė: "Tai, kas įvyko Rūdninkų poligone, yra akivaizdi, gerai suplanuota ir organizuota provokacija, nukreipta prieš mūsų valstybę ir jos piliečių saugumą". Kitaip tariant, čia ne valdžia daro kažką ne taip, čia žmonės vykdo antivalstybinę veiklą.

Tiesa, dėl aktyvių vietos gyventojų protestų (taip pat prie vyriausybės), galiausiai buvo atsisakyta planų apgyvendinti migrantus Dieveniškėse, bet vis tiek matėsi, kad valdantieji labai nenoriai reaguoja į žmonių pageidavimus. Ir šiame kontekste prie Seimo įvyko tai, ko ir reikėjo tikėtis, nes valdžia eilinį kartą nusprendė veikti pagal principą "bus taip, kaip mes pasakysime", o žmonės daugiau negalėjo to pakęsti.

Be abejo, įstatymo pažeidimas yra nepriimtinas, nes tai kelias į nekontroliuojamą betvarkę kaip Ukrainoje (tiesa, jeigu ten, anot Lietuvos vadovų, maidanas nugalėjo pagal taisykles, ar galima kalbėti apie riaušes Vilniuje — normalus demokratinis procesas). Tuo pat metu reikia pripažinti, kad Lietuvos valdžia susidūrė su labai rimtais iššūkiais. Todėl suprantamos jos klaidos. Bet iš klaidų reikia mokytis, taip pat suvokti, kad dėl įvairių priežasčių šiandien visuomenė reaguoja į viską jautriau, ir todėl veikti būtina kaip niekad atsargiai, apgalvotai ir atsakingai. Pagaliau, tai, kad griežti ribojimai, susiję su vakcinacija, veda prie socialinių neramumų, patvirtina ir protestai Europoje.

Tačiau konservatoriai, matyt, pagalvojo, kad ir dabar veikimas pagal principą "yra tik mūsų nuomonė ir neteisinga" liks be pasekmių. Neliko. Lietuviai iš tiesų yra labai kantri tauta, ir reikia labai pasistengti, kad jie pradėtų maištauti. Konservatoriai pasistengė ir kaip ir 2009 metais "pažadino žvėrį". Galiausiai vyriausybė sušvelnino planuotus ribojimus galimybių paso neturintiems gyventojams, bet "Tėvynės sąjungos" lyderis Gabrielius Landsbergis vis tiek rašo: "Seimo 1990 nesustabdė "Jedinstvo", nesustabdys ir šiandien agresyvi minia. Kad įstatymai galioja visiems, primins policija", — o Bilotaitė toliau kalba apie organizuotą antivalstybinę veiklą.

Žinoma, pavyzdžiui, riaušių prie Seimo ir migrantų stovykloje sutapimas atrodo keistai. Taip pat galima spėti, kad tiems, kas užsiima kontrabanda iš Baltarusijos, labai nepatinka Lietuvos planai "uždaryti" sieną su kaimynine valstybe, ir jie galėjo pasinaudoti protestu prieš galimybių pasą savo naudai. Bet visa tai nepaneigia fakto, kad bendras nepasitenkinimas valdžia visuomenėje yra pasiekęs kritinį — iracionalios neapykantos — tašką, ir jeigu tai ignoruoti, "garo išleidimu" rugpjūčio 10 d. viskas gali nesibaigti.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad Ingridos Šimonytės vyriausybė iš pradžių daro, o po to galvoja, versdama Lietuvos žmones vis dažniau kalbėti apie jos nesugebėjimą efektyviai susitvarkyti su problemomis ir "liberalaus fašizmo" politiką. Ir baigtis viskas gali tuo, kad lietuviai gaus skiepą ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo konservatorių valdžios, su kuria taip pat su džiaugsmu atsisveikins tiek opozicija, tiek prezidentas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.