Lietuva pareikalavo iš ES nutraukti Baltarusijos finansavimą

Kaip pažymėjo VRM vadovė Agnė Bilotaitė, tvoros įrengimas pasienyje su Baltarusija yra visos Europos Sąjungos interesas

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo nuotoliniame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime, viena pagrindinių diskusijos temų buvo padėtis Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.

Kaip pabrėžė Bilotaitė, fizinio barjero, saugančio išorinę ES sieną, įrengimas yra bendras visų šalių interesas. Be to, kaip dar kartą pabrėžė ministrė, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, būtina keisti ES teisės aktus sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse, kadangi jie neapima šiandieninių iššūkių.

"Mūsų pagrindinė atsakomybė — užtikrinti veiksmingą ES išorinės sienos kontrolę. Atsižvelgiant į diktatoriaus Lukašenkos vykdomą hibridinį karą ir neprognozuojamą kaimyninės šalies elgesį, fizinio barjero statymas – vienintelis būdas apsiginti nuo tokių išpuolių ateityje. Tai visų ES valstybių narių interesas. Be to, šiuo metu galiojantys ES teisės aktai nenumato situacijos, kai neteisėta migracija pasitelkiama kaip ginklas hibridiniame kare. Privalome turėti teisines priemones, leidžiančias ES valstybėms narėms veikti greitai ir ginti savo nacionalinį saugumą bei neleisti nedemokratiškiems režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema", – teigia Bilotaitė.

Ji padėkojo ES vidaus reikalų ministrams už Lietuvai suteiktą pagalbą, tačiau pabrėžė, kad "politinė, finansinė bei techninė parama ir toliau yra labai reikalinga".

Lietuvos ekspertai įvertino, kad viso fizinio barjero įrengimas gali kainuoti nuo 150 iki 500 milijonų eurų, priklausomai nuo inžinerinio-techninio sprendimo. Stebėjimo sistemoms prireiks apie 42 mln. eurų. Tam tikimasi paramos ir iš ES.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad jokios Baltarusijos valdžios institucijos neturi būti finansuojamos iš jokių ES šaltinių. Bendradarbiavimo per sieną programų projektai Baltarusijos institucijų atžvilgiu turėtų būti nutraukti, o "finansavimas nukreiptas į sritis, kur jo labiausiai reikia".

"Dar kartą noriu padėkoti visiems suteikusiems mums paramą šiuo nelengvu metu. Net ir mažiausias indėlis yra vertingas, nes Lietuvos sieną neteisėtai kirtusių asmenų priėmimo pajėgumai išseko dar birželį. Labai greitai turėsime rasti būtinus sprendimus migrantų vaikų švietimo, sveikatos priežiūros srityse ir kitiems migrantų poreikiams užtikrinti. Artėjantis žiemos sezonas — pagrindinis mūsų rūpestis", — sakė vidaus reikalų ministrė.

Šiuo metu Lietuvai trūksta ekspertų, kalbančių neteisėtų migrantų kilmės šalių kalbomis, vertėjų, kultūros mediatorių ir konsultantų grąžinimo klausimais. Be to, reikalinga ir techninė įranga, tokia kaip bepiločiai orlaiviai su termovizinėmis kameromis, mobilios vaizdo stebėjimo sistemos, asmeniniai vaizdo įrašymo įrenginiai pareigūnams ir kt.

Lietuvai pagalbą jau suteikė Europos sienos ir pakrančių apsaugos agentūrą (Frontex), Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europol), ES valstybės narės: Austrija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija, Norvegija.

Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios pagalbos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Tačiau jau rugsėjį Lietuva ketina kreiptis dėl papildomos finansinės paramos.

Nuo metų pradžios Lietuvoje prie sienos su Baltarusija buvo sulaikyta daugiau nei 4 tūkst. nelegalių migrantų. Liepos 2 dieną šalies valdžia paskelbė ekstremalią situaciją, susijusią su nelegalių migrantų antplūdžiu.

Vilnius dėl migracijos krizės kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusijos valdžia jau pareiškė, kad deramai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis savo šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija", o Minskas nelegalios migracijos klausimą sprendžia "tiek, kiek reikia ir finansiškai įmanoma".