"Atsistatydinti po gėdos". Pabėgimas iš Afganistano sužlugdė Baideno reitingą

Kai Talibanas* užėmė Kabulą, Amerikos prezidentas buvo smarkiai kritikuojamas žiniasklaidos ir daugelio politikų — tiek respublikonų, tiek demokratų

Donaldas Trampas net ragina šalies vadovą atsistatydinti. Ar Džo Baidenas paliks prezidento postą — RIA Novosti autorės Ksenijos Melnikovos medžiagoje.

Smūgis reitingui

Prezidento reitingas nukrito iki 46 proc., tai yra žemiausias Baideno rodiklis. Prieš savaitę viskas buvo geriau — 53 proc. Tai yra agentūros "Reuters" ir sociologinės tarnybos "Ipsos" duomenys.

Donaldas Trampas, pernai Dohoje pasirašęs susitarimą su Talibanu* (buvo planuota karius išvesti iki gegužės 1 dienos, bet vėliau terminas buvo pratęstas iki rugsėjo 11 dienos), negalėjo nutylėti.

"Tai, ką Baidenas padarė Afganistanui, yra kažkas unikalaus. Tai įeis į istoriją kaip vienas blogiausių mūsų pralaimėjimų. Nemanau, kad JAV kada nors buvo taip pažemintos", — sakė jis.

Dabartiniam prezidentui priminta ir apie kitas nesėkmes. Jis kritikuojamas dėl naujo COVID-19 protrūkio, nesugebėjimo susidoroti su nelegalių imigrantų antplūdžiu, "kenkiančiu energetinei nepriklausomybei ir žlugusiai ekonomikai".

Trampas įsitikinęs: "Baidenas turi atsistatydinti po gėdos Afganistane".

Jis pats aiškiai įgyja politinių taškų. Retkarčiais kalbama apie jo galimybes antrą kartą eiti prezidento pareigas. Trampas čia vis dar intriguoja, bet žada "pamaloninti amerikiečius": "Žmonės, jūs būsite laimingi. Aš myliu šią šalį ir man tikrai nepatinka tai, kas vyksta".

Jis tiesiog nusiplovė rankas

Baideną peikia net ištikimi laikraščiai ir televizijos kanalai. Naujienų pranešimus apie džiugų Talibaną* pasidavusių miestų gatvėse pertraukia filmuota medžiaga apie afganus, užlipusius ant kylančių amerikiečių lėktuvų važiuoklės ir vėliau nuo jos nukritusius.

"Jungtinių Valstijų pralaimėjimas ir chaotiškas atsitraukimas Afganistane yra politinė Džo Baideno katastrofa. O nesugebėjimas organizuoti evakuacijos dar labiau pakenks jo prezidentavimui ir sugadins jo palikimą", — atsakė CNN.

Panašiai nuomonei pritaria ir "The New York Times": "Nesvarbu, ar tai teisinga, ar ne, Baidenas įeis į istoriją kaip prezidentas, kuriam vadovaujant amerikiečių eksperimentas Afganistane baigėsi taip žeminamai".

Leidinys mano, kad tai, kas nutiko Kabule, panaikino visas sėkmes, kurias administracija pasiekė per šešis mėnesius: paskiepijo daugiau nei 70 procentų suaugusių gyventojų, sumažino nedarbą ir dar daugiau.

"Akimirka, kai Baidenas nusiplovė rankas, greičiausiai bus prisimenama kaip vienas gėdingiausių Amerikos vyriausiojo vado veiksmų. Baidenas nusimetė atsakomybę ir iš tikrųjų pakvietė Talibaną perimti šalį", — sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai tikėjosi, kad Talibanas perims valdžią per pusantrų metų. Žvalgyba suklydo: ji pervertino Afganistano armijos galimybes. Vyriausybė greitai žlugo. Jie nespėja išvežti tų, kurie padėjo Amerikos kariuomenei.

"Manau, kad tai visiška nesėkmė", — sakė respublikonų vadovas Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitete Michael'as McCaul'as.

Ir pridūrė, kad netrukus Afganistanas grįš į tokią būseną, kokios buvo anksčiau: "Tai taps terorizmo augimo vieta". Baidenas bandė paaiškinti amerikiečiams, kodėl kariai buvo išvesti: "Mūsų misija Afganistane niekada nereiškė tautinio, centralizuoto demokratijos kūrimo. Vienintelis mūsų gyvybiškai svarbus nacionalinis interesas yra tas pats — teroro išpuolių prieš mūsų tėvynę Ameriką prevencija".

Prezidentas primetė kaltę dėl Kabulo žlugimo Ašrafo Ganio ir Donaldo Trampo vyriausybėms. Šalies vadovas pažymėjo, kad Dohoje pasiekti susitarimai su Talibanu nebuvo paremti dokumentu, kuris reglamentuotų paliaubas.

Taigi, Baidenas iš esmės pakartojo Trampo programą — tą, kurią demokratai taip kritikavo.

"Žodžiai, kad JAV nesiruošia kurti demokratijos Afganistane, prieštarauja šią operaciją pradėjusio Džordžo Bušo jaunesniojo administracijos pareiškimams. Amerikiečiai bandė tai padaryti, bet galiausiai suprato, kad tai neveiks. Nei Afganistane, nei Irake skatinti demokratines vertybes nepavyko. Taigi, Vašingtonas dabar peržiūri savo užsienio politikos metodus", — sakė interviu RIA Novosti vyresnysis Šiaurės Amerikos studijų centro Rusijos mokslų akademijos Primakovo pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto tyrėjas Sergejus Kislicinas.

JAV Afganistane karinėms operacijoms išleido 837 milijardus dolerių, šalies atkūrimui — 145 dolerius, kova su prekyba narkotikais kainavo 9 milijardus dolerių, 83 mlrd. — kariuomenei ir policijai, taip pat saugumo pareigūnų apmokymui. Dabar Talibanas* turi amerikietiškų ginklų.

"Jungtinėms Valstijoms tai buvo labai brangi operacija. Ir ilgiausia istorijoje. Tai neturėtų būti lyginama su Vietnamu. Tada buvo karstų srautas, čia kovojo profesionalai. Amerikiečiai nebuvo suinteresuoti tęsti tolimo užsienio politikos užduotis, tam reikėjo išteklių", — mano ekspertas.

Jam pritaria ir E. M. Primakovo IMEMO RAS Šiaurės Amerikos studijų centro jaunesnioji mokslo darbuotoja Anastasija Bunina.

"Visuomenė pavargo nuo to, kad Amerikos kariai kažkur kovoja, ir neaišku, dėl ko. Dabar Baidenas galės nukreipti išteklius vidaus politikai. Jis jau pasiekė infrastruktūros reformą", — sakė politologė.

Kol kas Baideno veiksmų Afganistane vertinimas yra žemesnis nei trijų ankstesnių prezidentų, kuriems valdant JAV kovojo šioje šalyje. Tačiau RIA Novosti kalbinti ekspertai įsitikinę, kad karių išvedimas vargu ar labai pakenks valstybės vadovui ir dar labiau paveiks jo kadenciją valdžioje.

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.